Kard. Kurt Koch apie Susirinkimo interpretaciją šiandien

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kard. Kurt Koch davė interviu Austrijos katalikų žinių agentūros korespondentui. Pokalbio temos – Tikėjimo metai, Vatikano II Susirinkimo interpretacija šiandien. Keletą pokalbio ištraukų penktadienį paskelbė Šventojo Sosto dienraštis „L‘Osservatore Romano”.

Pokalbis pradedamas popiežiaus Pauliaus VI iškart po Vatikano II Susirinkimo paskelbtų Tikėjimo metų ir dabartinių, popiežiaus Benedikto XVI paskelbtų Tikėjimo metų sugretinimu. Nors Pauliaus VI ir Benedikto XVI paskelbtus Tikėjimo metus skiria ištisi penki dešimtmečiai, abi šios iniciatyvos turėjo tą patį atramos tašką – Vatikano II Susirinkimą. Nors skiriasi laikai ir Bažnyčios bei pasaulio gyvenimo situacija, tačiau, pasak kardinolo Kocho, tarp abiejų metų tikrai daugiau panašumų, negu skirtumų. Pauliaus VI paskelbtieji Tikėjimo metai buvo Susirinkimo „pasekmė“. Juos skelbti paskatino Susirinkimo metu subrandintas būtinumas išpažinti tikrą krikščionių tikėjimą to meto pasaulio visuomenės ir bažnytinės bendruomenės gyvenimo problemų akivaizdoje. Popiežius Benediktas XVI dabar paskelbdamas Tikėjimo metu norėjo, kad šiandien visa Bažnyčia iš naujo įsijaustų į tai kas labiausiai rūpėjo Susirinkimui.

Pats kardinolas Kochas, kaip žinoma, vadovauja Popiežiškajai krikščionių vienybės tarybai, atsakingai už katalikų Bažnyčios ekumeninius ryšius su kitomis Bažnyčiomis ir krikščionių bendruomenėmis, tad iš savo vadovaujamos dikasterijos perspektyvos žiūrėdamas į dabartinius Tikėjimo metus, jis juose mato gerą progą iškelti krikščionių vienybę, krikščionišką ekumeninį sąmoningumą, kaip vieną svarbiųjų tikėjimo atnaujinimo veiksnių. Krikščionių vienybės svarba ir tikėjimo pagrindų atnaujinimas turi būti suvokiami ir sprendžiami kartu, nes ir ta dvasinė dykumą, apie kurią pastaruoju metu ne kartą girdėjome Popiežiaus pasisakymuose, yra ne tik katalikų problema, bet ji vienodai rimtai palietė visas krikščioniškas Bažnyčias ir bendruomenes.

Kalbėdamas apie šiandieninį požiūrį į Susirinkimo įvestą liturgijos reformą, kardinolas atkreipė dėmesį, kad šiame kontekste terminas „reforma“ yra patyręs tam tikrą infliaciją ir jis taikomas pernelyg plačiai. Nes juk neįmanoma visiško santykių su praeitimi nutraukimo vadinti terminu „reforma“. Jei liturgijos sferoje taikomą terminą „reforma“ suvokiame pažodžiui, tuomet liturgijos reformos prasmė negali prasilenkti su tuo fundamentaliu krikščioniškojo kulto suvokimu, kurio laikytis mus įpareigoja Bažnyčios tradicija. Nesusipratimų šioje srityje atsirado dėl vadinamosios „lūžio (arba trūkio) hermeneutikos“, kuria vadovaujantis buvo aiškinamas visas Susirinkimo mokymas ir ypač liturgijos reforma. Popiežius Benediktas XVI dar būdamas kardinolu yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad problemų, atsiradusių posusirinkiminėje liturgijos raidoje priežastis yra nepakankamai išmąstytas santykis su visu Susirinkimo mokymu. (Vatikano radijas)