Paskutinės 2012 m. dienos vakarą popiežius Benediktas XVI vadovavo Naujųjų metų dieną
švenčiamos Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Dievo Gimdytojos iškilmės pirmiesiems
mišparams, kurių metų kasmet skamba šlovinimo ir padėkos už besibaigiančius metus
himnas „Te Deum“.
„Te Deum“, kurį giedame Viešpačiui šį vakarą, užbaigdami
metus – tai padėkos himnas, prasidedantis šlovinimu: „Tave, Dieve, garbiname“ ir užbaigiamas
pasitikėjimo išpažinimu: „Tu esi mūsų viltis, per amžius nenusivilsime, (nebūsime
sugėdinti)“. Kad ir kokie būtų buvę šie metai – lengvi ar sunkūs, nevaisingi ar atnešę
gausių vaisių, - mes dėkojame Dievui, - sakė Popiežius mišparų homilijoje. Šioje giesmėje
glūdi gili išmintis. Ji sako, kad nepaisant visko, pasaulyje yra gėris ir kad šis
gėris laimės Dievo dėka, Dievo Jėzaus Kristaus, įsikūnijusio, mirusio ir prisikėlusio.
Kartais sunku iškart suvokti šitą gilią tiesą, nes blogis kelia daugiau triukšmo už
gėrį, žmogžudystės, smurtas, neteisingumas sulaukia daugiau dėmesio negu meilės įkvėpti
darbai, tarnavimas, ištikimai ir kantriai vykdomos kasdienės pareigos. Dėl šios priežasties,
jei norime suprasti pasaulį ir gyvenimą, negalime apsiriboti tik tuo kas skelbiama
žinių laidose, bet turime išmokti sustoti tyloje, medituoti, ramiai viską apmąstyti.
Šitaip sugebėsime pagydyti mūsų sieloje atsiradusias žaizdas, suprasime giliąją mūsų
gyvenime ir pasaulyje vykstančių dalykų prasmę, pasieksime tą išmintį, kurios dėka
į viską galima pažvelgti nauju žvilgsniu. Sąžinės tyloje, kurioje mums kalba Dievas,
suprasime tiesą apie mūsų pačių veiksmus, apie blogį, kuris mus supa ir kurio yra
mūsų viduje, pradėsime atsivertimo kelią, kurio dėka būsime išmintingesni ir geresni,
sugebėsime savo aplinkoje kurti solidarumą ir bendrystę, blogį nugalėti gerumu. Krikščionis
yra vilties žmogus net ir susidūręs su šio pasaulio tamsuma, kurią sukūrė ne Dievas,
bet klaidingi žmonių pasirinkimai. Tikėjimas gali kalnus kilnoti. Viešpats gali praskaidrinti
ir pačias niūriausias sutemas.
Tikėjimo metais, kuriais Bažnyčiai dabar gyvena,
siekiama sužadinti kiekvieno tikinčiojo širdyje tvirtesnį įsitikinimą, kad susitikimas
su Kristumi yra tikro gyvenimo ir patvarios vilties versmė. Tikėjimas padeda vis iš
naujo siekti gėrio, išbristi iš nuodėmės klampynės ir viską pradėti iš naujo. Kūnu
tapusio Žodžio dėka įmanoma vis iš naujo atrasti tikrą žmogaus tapatybę, suvokti,
kad jam skirta Dievo meilė ir kad jis pašauktas asmeniškai bendrauti su Dievu. Šita
tiesa, kurią mums apreikšti Jėzus atėjo į pasaulį, skatina mus su viltimi žiūrėti
į pradedamus naujuosius metus.
Brangieji, - sakė Popiežius homilijos pabaigoje,
- paskutinį metų vakarą, prie naujų metų slenksčio, šlovinkime Viešpatį, tą, „kuris
yra, kuris buvo ir kuris ateis“ (Apr 1,8). Prašykime jo atleidimo už nusižengimus
ir klaidas, dėkokime už nesusikaitomas malones, kuriomis jo dieviškasis Gerumas mus
apdovanojo. Ypatingai dėkokime už malonę ir tiesą, kuri apsigyveno tarp mūsų Jėzuje
Kristuje. Jis yra kiekvieno žmogaus ateitis. Jame išsipildys visos Bažnyčios ir pasaulio
viltys.
Mišparai buvo užbaigti Švenčiausiojo Sakramento adroracija. Pasibaigus
Šv. Petro bazilikoje vykusiems mišparams, popiežius Benediktas XVI išėjo į Šv. Petro
aikštę ir trumpą valandėlę meldėsi prie prakartėlės aikštės vidury. (Vatikano radijas)