Kalėdos netikinčiam, laisvės ir lygybės principas

Kalėdas, tvirtina žymus italų profesorius Michele Ciliberto, verta švęsti ne tik tikintiems, bet ir netikintiems, pasaulietinės minties atstovams. Tai galima pagrįsti filosofijos istorija.

Pasak jo, Dievo Įsikūnijimas žmoguje, Kalėdos, yra pamatinė žmonijos istorijos kaip laisvės istorijos supratimui. Įsikūnijimas teikia pagrindą laisvo, atsakingo ir lygaus žmogaus sampratai. Tai visai nauja istorijos ir žmogaus vaidmens joje koncepcija. Joje žmogiškumas „sutaikomas“ su dieviškumu, radikaliai apverčiamas žmogaus santykis su Dievu, lyginant su graikų religija.

Krikščioniška doktrina yra radikali individualios asmens laisvės doktrina būtent todėl, kad joje žmogus „sutaikomas“ su Dievu per Kristaus įsikūnijimą. Dievas atsiduria žmogaus dvasingumo ir vidujumo centre, o ne išorėje. Tuo tarpu už krikščionybės ribų labiau argumentuojama, kad santykis tarp dievybės ir žmogiškumo gali būti tik subordinacinis: dievybė padeda žmogui.

Antra, jei graikų religijoje žmogus siekia pakilti iki dievybės, tai krikščionybėje Dievas per įsikūnijimą Kristuje nusileidžia iki žmogaus, dėl totalios meilės visiems žmonėms. Žmogaus ir dievybės santykis visiškai apsiverčia. Krikščionių Dievas yra tas, kuris apkabina kiekvieną žmogų, pagrįsdamas jų tarpusavio solidarumą ir lygybę.

Laisvė, lygybė, atsakomybė, solidarumas yra šiuolaikinės modernios minties principai. Galima būti netikinčiu, tačiau yra faktas, kad šios sąvokos turi daug bendro su krikščioniška patirtimi ir Dievo Įsikūnijimo doktrina, tad ir Kalėdomis. Būtų kvaila tai neigti, kaip ir kūrybingumą pasaulietinės minties, kuri šiuos principus pergalvojo ir išvystė. Mūsų bendra civilizacija, anot profesoriaus Ciliberto, išaugo iš skirtingų sėklų: mūsų uždavinys yra jas pripažinti ir gerbti kiekvienos specifiškumą. (Vatikano radijas)