2012-12-20 17:50:28

Paskelbtas sąrašas būsimų palaimintųjų ir šventųjų. Garbinguoju Dievo tarnu pripažintas popiežius Paulius VI


Dievo tarnui Pauliui VI suteiktas Garbingojo Dievo tarno vardas. Dekretas, kuriuo pripažintos italo popiežiaus, užbaigusio Vatikano II Susirinkimą, gyvenimo herojiškos dorybės, yra tik vienas iš 24, kuriuos popiežius Benediktas XVI įsakė šiandien, ketvirtadienį, paskelbti. Apie naujausius dekretus pranešė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Angelo Amato po Šventojo Tėvo jam suteiktos audiencijos.

Dekretai liečia skirtinguose etapuose esančias Dievo tarnų ir tarnaičių bei paskelbtų palaimintųjų kanonines bylas. Aštuoni dekretai yra dėl stebuklų, įvykusių tiek palaimintųjų, tiek Garbingųjų Dievo tarnų ir tarnaičių užtarimu. Iš jų trys dekretai visai užbaigė tiek pat bylų ir atvėrė kelią palaimintuosius kanonizuoti. Viename iš šių dekretų įrašyta didžiulė gausybė, net aštuonių šimtų Otranto kankinių palaimintųjų, t.y. Apulijoje, pietų Italijoje Osmanų imperijos turkų XV amžiaus pabaigoje nukankinto palaimintojo Antonio Primaldo ir jo likimo draugų, kurie visi greičiausiai jau ateinančiais metais bus popiežiaus iškilmingai įrašyti į Šventųjų sąrašą.

Kiti būsimi šventieji yra vienuolės, kongregacijų steigėjos: kolumbietė ses. Jėzaus Marija Laura, mirusi 1949 m. ir meksikietė ses. Marija Gvadalupė. mirusi 1963 m.

Penki dekretai dėl stebuklų liečia penkias Garbingųjų Dievo tarnų ir tarnaičių, kurie bus skelbimai palaimintaisiais, bylas. Būsimi palaimintieji yra: XVII amžiuje gyvenę italas prel. Antanas Franco ir ispanas kun. Šv. Kotrynos Kristoforas; argentinietis kun. Rožinio Juozapas Gabrielius, miręs 1914m; Iš Krokuvos kilusi ses. Sofia Czeska-Maciejowska, mirusi XVI amžiuje ir ses. Margarita Liucija Szewczyk, gimusi Ukrainoje XIX amžiuje ir mirusi Lenkijoje.

Šešiais dekretais Šventųjų kongregacija pripažino 35 Dievo tarnų ir tarnaičių kankinystę. Jie bus skelbiami palaimintaisiais, kaip numatyta kankinystės atveju, be papildomo užtariančio stebuklo. Dekretais pripažinta, kad iš neapykantos tikėjimui buvo nužudyti Kroatijoje 1947 metais kun. Miroslavas Bulešić; Ispanijoje nuo 1936 iki 1938 metų devyni kunigai, dvidešimt keturios vienuolės ir viena pasaulietė.

10 Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretų yra dėl dešimties vyrų ir moterų krikščioniško gyvenimo dorybių nepaprastumo, arba herojiškumo, tarp jų, kaip jau minėta, Pauliaus VI, popiežiumi tapusio italo Jono Krikštytojo Montini, praėjus 35 metams nuo jo mirties. Dorybių pripažinimo dekretas ženkliai priartino popiežiaus Pauliaus VI ir kitų devynių Garbingųjų Dievo tarnų ir tarnaičių galimą beatifikaciją. Iki tol, kiekvienoje iš šių bylų turi būti nustatytas, įrodytas ir pripažintas dieviškosios malonės apsireiškimo atvejis; paprastai tai būna stebuklingas pagijimas, išprašytas ir užtartas Garbingojo Dievo tarno tarpininkavimu. Tai sudėtingos procedūros, kuriose išvados daromos moksliniais metodais, pasikliaujant tiek gamtos mokslų, tiek teologijos specialistus.

Be vyskupo ir popiežiaus Pauliaus VI, gimusio Concesio, šiaurės Italijoje 1897 metais ir mirusio Castelgandolfo 1978 metais, Šventųjų skelbimo kongregacija pripažino herojiškas dorybes dar devynių vyrų ir moterų, nuo XVIII iki XX amžiaus gyvenusių Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoj, Italijoje, Ekvadore, Filipinuose, Venesueloje, Kolumbijoje.

Nepraėjus metams nuo Pauliaus VI mirties, 1979 metų kovo mėnesį palaimintasis popiežius Jonas Paulius II pirmojoje savo enciklikoje „Žmogaus Atpirkėjas“, (Redemptor Hominis), prisiminė Pauliaus VI, kaip Bažnyčios vairininko, ramybę ir pusiausvyrą iš vienos pusės bei jo kentėjimus iš kitos:

„Pauliaus VI veiklą galėjau matyti iš arti, stebėdamasis jo gilia išmintimi bei drąsa, ištverme ir kantrumu nelengvame jo pontifikato laikotarpyje po Susirinkimo. Kaip Bažnyčios laivo vairininkas, jis išlaikė didelę ramybę ir pusiausvyrą net kritiškais momentais, kada tas laivas atrodė esąs purtomas iš vidaus, turėdamas nepajudinamą pasitikėjimą Bažnyčios vienybe. Nes tai, ką per mūsų laikų Susirinkimą "Dvasia skelbė Bažnyčiai" ir ką toje Bažnyčioje skelbia "visoms bažnyčioms", nežiūrint staigių neramumų, negali tarnauti kam kitam, kaip tik dar brandesniam tvirtumui visos Dievo tautos, suprantančios savo išganomąją misiją.

(...) Vis gilėjantis supratimas, kad Šventoji Dvasia apšviečia ir veda Bažnyčią, suvokimas jos dieviškosios paslapties, supratimas žmogiškosios pasiuntinybės ir net visų žmogiškųjų silpnybių, yra ir privalo būti pirmasis meilės šaltinis šiai Bažnyčiai; o meilė savo ruožtu vėl stiprina ir gilina sąmoningumą. Tokį neapsakomai ryškų Bažnyčios suvokimą paliko mums Paulius VI. Jo pontifikatą ne kartą paženklino kentėjimai, tačiau jis viskuo mokė mus nieko nebojant mylėti Bažnyčią, kuri, Susirinkimo žodžiais tariant, yra tarsi "giliausios vienybės su Dievu ir visos žmonijos vienybės sakramentas, arba ženklas bei įrankis"
, - liudijo apie Paulių VI enciklikoje „Redemptor Hominis“ pal. popiežius Jonas Paulius II. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.