Katalikų Bažnyčios katekizmas (8). Šventasis Raštas
Dieviškasis Apreiškimas perduodamas Tradicija ir Šventuoju Raštu. Šiedu būdai – kaip
aiškina Katekizmas – „yra glaudžiai tarp savęs susiję ir bendrauja tarpusavyje“ (80).
Biblija Bažnyčiai yra svarbiausia tikėjimo norma. Šventasis Raštas yra ne tik labai
gilaus religinio turinio knyga, bet kad ji parašyta paties Dievo įkvėpimu. Dėl to
viskas, ką Biblija sako apie mūsų išganymą, yra tikra. Tai reiškia, kad bibliniuose
tekstuose gali būti geografinių ar istorinių netikslumų, kuriuos lėmė juos rašiusių
žmonių netobulumas, tačiau Dievo tiesa apreikšta dėl mūsų išganymo yra be klaidų.
Šventajame
Rašte randame tikrą Dievo Žodį, užrašytą žmogaus kalba. „Vis dėlto - skaitome Katekizme
- krikščionių tikėjimas nėra «knygos religija»“ (108). Naujasis Testamentas nenukrito
iš dangaus, bet yra pirmųjų krikščionių bendruomenių skelbimo vaisius. Dėl to Šventieji
Raštai turi būti skaitomi ir interpretuojami gyvoje visos Bažnyčios Tradicijoje. Žinoma,
ši taisyklė nedraudžia skaityti Šventąjį Raštą individualiai. Priešingai – esame raginami
nuolat tai daryti. Mūsų asmeninis supratimas turi būti nuolatos gretinamas su Bažnyčios
mokymu. Skaitydami įvairias Biblijos dalis turime atsiminti, kad visko centre yra
Jėzus. Jo mirtis ir prisikėlimas yra raktas visos Biblijos interpretavimui.
Tad
skaitykime Šventąjį Raštą individualiai ir su visa Bažnyčia, atrasdami daugybę jame
slypinčių prasmių. Skatindamas skaityti, Katekizmas primena garsiuosius šv. Jeronimo
žodžius: „Nepažinti Šventojo Rašto – tai nepažinti Kristaus“ (133).