2012-12-12 14:54:00

Benediktas XVI: Dievas veikia žmonijos istorijoje ir galutinai apsireiškia Kristuje


Trečiadienio bendrosios audiencijos metu popiežius Benediktas XVI tęsė Tikėjimo metų katechezę. Šį kartą buvo kabama apie Apreiškimo pakopas: nuo pirmųjų Dievo Sandorų su žmonėmis iki galutinio Apreiškimo Jėzuje Kristuje.

Popiežiaus katechezės santrauka:

Evangelistas Morkus labai aiškiai ir glaustai kalba apie Jėzaus veiklos pradžią: „Atėjo metas, Dievo karalystė čia pat“ (Mk 1,15). Jėzuje iš Nazareto Dievas apreiškė savo veidą ir kviečia žmogų jį atpažinti ir sekti. Dievo, norinčio užmegzti su žmogumi ryšius ir meilės dialogą, apsireiškimas istorijoje suteikia naują prasmę visai žmonijos kelionei. Istorija – tai ne tik paprasta šimtmečių, metų ir dienų kaita, bet Dievo buvimo su mumis laikas, buvimo, kuris viską padaro prasminga ir pripildo vilties.

Iš kur mums semtis žinių apie šitas Dievo Apreiškimo pakopas? Ypatingas šaltinis norint atrasti šitos kelionės įvykius yra Šventasis Raštas. Dar kartą norėčiau visus paraginti, - sakė Šventasis Tėvas, - šiais Tikėjimo metais dažnai imti į rankas Bibliją, skaityti ir medituoti, taip pat dėmesingai klausyti sekmadienių Mišių skaitinių, nes visa tai yra labai brangus penas mūsų tikėjimui.

Skaitydami Senąjį Testamentą matome, kad Dievo ypatingo veikimo išrinktosios tautos istorijoje atvejai nenuėjo užmarštin, bet buvo atmenami, kad jie sudarė „išganymo istoriją“, gyvą Izraelio tautos sąmonėje ir švenčiamą minint išganinguosius įvykius. Pirmiausia tai Išėjimo knygoje minimas Mozei duotas Viešpaties nurodymas švęsti žydų Velykas, didįjį išvadavimą iš Egipto vergijos. Izraeliui Išėjimas buvo svarbiausias istorijos įvykis, kuriuo Dievas apreiškė savo galingą veikimą. Dievas išvadavo izraelitus iš Egipto vergijos, kad jie galėtų sugrįžti į Pažadėtąją žemę ir šlovinti jį kaip savo vienintelį ir tikrą Viešpatį. Izraelis nesileidžia į kelionę tam, kad būtų viena iš daugelio tautų, bet tam, kad tarnautų Dievui ir liudytų jį kitoms tautoms.

Dievas save apreiškia ne tik pirmapradžiu Sukūrimo aktu, bet taip pat įžengdamas į nedidelės ir silpnos tautos istoriją. Šito Apreiškimo viršūnė yra Jėzus Kristus. Dievas, Žodis, kuris sukūrė pasaulį, įsikūnijo Jėzuje ir jame parodė savo tikrą veidą. Jėzuje išsipildo vis pažadai; jame Dievo istorijos su žmonėmis viršūnė. Kai skaitome šv. Luko užrašytą pasakojimą apie susitikimą su dviem mokiniais kelyje į Emausą, matome kaip Kristaus asmuo paaiškina Senąjį Testamentą, visą išganymo istoriją, atskleidžia abu Testamentus sujungiantį projektą. Nuliūdusiems ir nusivylusiems pakeleiviams Jėzus paaiškina, jog tai jis yra visų pažadų išsipildymas: „Pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta“ (24,27).

Katalikų Bažnyčios katekizmas glaustai pamini šitas dieviškojo Apreiškimo pakopas. Katekizmas kalba apie Dievo kelionę su žmogumi, pradedant sandora su Nojumi ir Abraomo pašaukimu. Dievas formuoja savo tautą Izraelį išvedimu iš vergijos, sandora ant Sinajaus kalno, Įstatymu, kad jam tarnautų ir pripažintų vienu, gyvu ir tikru Dievu. Per pranašus Dievas ugdo tautoje išganymo viltį, naujosios Sandoros, skirtos visoms tautoms laukimą. Ji sudaroma Kristuje, kuris yra žmogumi tapęs Dievo Sūnus, Dievo gerumo plano Apreiškimo viršūnė. Didysis Dievo meilės planas, apie kurį kalba Senasis ir Naujasis Testamentai yra palaipsniui atskleistas ir Dievo galia įvykdytas vienas išganymo planas, skirtas visai žmonijai. Jis yra mūsų tikėjimo kelionės pagrindas.

Pradėjome Advento metą, kuriuo ruošiamės Kalėdų šventei. Kaip žinoma, „adventas“, reiškia „atėjimą“, „buvimą“, o antikos laikais reiškė žinią apie karaliaus ar imperatoriaus apsilankymą kurioje nors provincijoje. Mums, krikščionims, jis reiškia nepaprastą ir stulbinantį dalyką: Dievas nužengė iš savo Dangaus aukštybių ir pasilenkė prie žmogaus, sudarė sandorą, įeidamas į vienos tautos istoriją. Jis yra karalius, kuris apsilankė šioje varganoje provincijoje – žemėje, padovanojo mums savo atėjimą, prisiėmė mūsų kūną, tapdamas žmogumi kaip mes.

Adventas mus kviečia eiti šituo Dievo buvimo keliu, visada atsimenant, kad Jis nepasitraukė iš pasaulio, kad mūsų nepliko, bet kad visados pas mus ateina įvairiausiais būdais, kuriuos turime atpažinti. Mes esame kviečiami savo tikėjimu kasdien matyti ir liudyti Jo buvimą, ne išsiblaškę ir paviršutiniškai, bet taip, kad mumyse spindėtų ta šviesa, kuri nušvietė Betliejaus grotą. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.