Paryžiaus arkivyskupija trečiadienį pradeda švęsti savo garsiosios katedros 850 metų
sukaktį. Šia proga Paryžiaus arkivyskupas kardinolas André Vingt-Trois paskelbė specialius
jubiliejinius metus, prie kurių minėjimo, kaip oficialūs rėmėjai, prisijungė taip
pat Paryžiaus miesto merija ir Prancūzijos Respublikos prezidentūra.
Garsioji
Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedra – Notre Dame de Paris – yra ne tik Paryžiaus
arkivyskupo katedra, bet taip pat vienas garsiausių Prancūzijos meno paminklų. Ją
kasmet aplanko 14 milijonų žmonių ir ji yra viena labiausiai lankomų vietų visoje
Europoje.
Dabartinės katedros statybą vienoje iš dviejų Senos upės salų 1163
m. pradėjo tuometinis Paryžiaus vyskupas Maurice de Sully. Toje vietoje anksčiu būta
dviejų bažnyčių. Ant jų pamatų iškilusios naujos katedros statybos darbai truko 180
metų. Prancūzų revoliucijos laikais katedra tapo antikrikščioniško šėlsmo taikiniu.
Pirmiausiai ji buvo išniekinta ir apiplėšta, vėliau paversta Proto šventove, galiausiai
tapo vyno sandėliu. Napoleono įsakymu 1802 m. katedra vėl tapo maldos namais, nors
būtinas rimtas remontas buvo atliktas tik po poros dešimtmečių.
Jubiliejaus
proga Paryžiaus katedros kairiajame (šiauriniame) bokšte bus pakabinti nauji varpai,
pakeisiantys senus, nustojusius skambesio. Naujieji varpai pirmą kartą skambės ateinančių
metų Verbų sekmadienio išvakarėse – 2013m. kovo 31 d. Tuo tarpu garsiosios Notre Dame
katedros dešiniajame (pietiniame) bokšte kabo beveik 13 tonų sveriantis varpas, vadinamas
„Didžiuoju Emanueliu“. Jį prieš daugiau kaip tris šimtmečiui katedrai padovanojo karalius
Liudvikas XIV. Šis varpas skamba tik ypatingomis progomis – per Kalėdas, Velykas,
Sekmines ir Visus šventuosius. Šio varpo dūžiai pranešė Paryžiaus gyventojams apie
popiežiaus Jono Pauliaus II mirtį, taip pat apie Benedikto XVI išrinkimą. (Vatikano
radijas)