Sekmadienio vidudienio malda. Dievui istorijos didžiūnai yra rėmelis mažiesiems
Advento metu liturgija iškelia, ypatingu būdu, dvi figūras, kurios ruošia Mesijo atėjimą:
Mergelę Mariją ir Joną Krikštytoją. Šiandien šv. Lukas pristato pastarąjį ir tai daro
skirtingai nuo likusių evangelistų, - sekmadienio vidudienio maldoje kalbėjo popiežius
Benediktas XVI.
Pasak jo, visi keturi evangelistai Jėzaus veiklos pradžioje
aprašo šv. Joną Krikštytoją, pavaizduoja kaip jo pirmtaką. Šv. Lukas jų ryšį ir misiją
pastūmėja labiau į praeitį. Jau pradėjimo ir gimimo metu Jėzus ir Jonas yra susiję.
Tai leidžia suprasti, kad Jonas, iš kunigiškų šeimų kilusių Zacharijo ir Elžbietos
sūnus, yra ne tik paskutinysis pranašas, bet taip pat atstovauja visą senosios Sandoros
kunigiją ir ruošia žmones naujosios Sandoros dvasiniam kultui, kurį pradeda Jėzus.
Lukas aprašo Krikštytojo gyvenimą konkrečiame istoriniame kontekste, išvardindamas
tuo metu valdžiusius romėnų ir žydų valdytojus. Šiame istoriniame kadre įvyksta iš
tikro didis įvykis, kurio amžininkai nepastebėjo – Jėzaus gimimas. Tačiau Dievui istorijos
didžiūnai yra rėmelis mažiesiems.
Jonas Krikštytojas vadinamas „balsu, kuris
šaukia dykumoje: paruoškite Viešpačiui kelius, ištiesinkite jo takus“. Paprastai balsas
skelbia žodį, tačiau šiuo atveju Dievo Žodis yra pirmiau, nes jis pirma nusileido
ant Jono, Zacharijo sūnaus, dykumoje. Tad Jonas iš tiesų turi svarbų vaidmenį, tačiau
priklausomą nuo Kristaus. Kaip komentuoja šv. Augustinas: Jonas yra balsas. O apie
Viešpatį sakoma, kad „pradžioje buvo Žodis“. Jonas yra balsas, kuris praeina. Kristus
yra amžinas Žodis, kuris buvo pradžioje. Jei iš balso atimtume žodį, kas liktų? Tik
kažkoks garsas. Todėl balsas be žodžio paliečia klausą, tačiau ne širdį.
Tad
mums, tęsė Benediktas XVI, šiandien tenka užduotis klausytis to balso, kad širdyje
priimtume ir suteiktumėme vietos Jėzui, gelbstinčiam Žodžiui. Šiuo Advento laiku pasiruoškime
išvysti, su tikėjimo akimis, kuklioje Betliejaus grotoje Dievo išgelbėjimą. Vartojimo
visuomenėje, kurioje linkstama džiaugsmo ieškoti daiktuose, Krikštytojas mus moko
gyventi esmingai, kad Kalėdos būtų išgyventos ne kaip išorinė šventė, tačiau kaip
šventė Dievo Sūnaus, kuris atėjo atnešti žmonėms taikos, gyvenimo ir tikro džiaugsmo.
Paveskime Marijos, Advento Mergelės, užtarimui mūsų susitikimo kelią su Viešpačiu,
kuris ateina, kad būtume pasiruošę priimti, širdyje ir visame gyvenime, Emanuelį,
Dievą-su-mumis, baigdamas sakė Benediktas XVI. (Vatikano radijas)