2012-12-10 17:49:31

Sekmadienio vidudienio malda. Dievui istorijos didžiūnai yra rėmelis mažiesiems


Advento metu liturgija iškelia, ypatingu būdu, dvi figūras, kurios ruošia Mesijo atėjimą: Mergelę Mariją ir Joną Krikštytoją. Šiandien šv. Lukas pristato pastarąjį ir tai daro skirtingai nuo likusių evangelistų, - sekmadienio vidudienio maldoje kalbėjo popiežius Benediktas XVI.

Pasak jo, visi keturi evangelistai Jėzaus veiklos pradžioje aprašo šv. Joną Krikštytoją, pavaizduoja kaip jo pirmtaką. Šv. Lukas jų ryšį ir misiją pastūmėja labiau į praeitį. Jau pradėjimo ir gimimo metu Jėzus ir Jonas yra susiję. Tai leidžia suprasti, kad Jonas, iš kunigiškų šeimų kilusių Zacharijo ir Elžbietos sūnus, yra ne tik paskutinysis pranašas, bet taip pat atstovauja visą senosios Sandoros kunigiją ir ruošia žmones naujosios Sandoros dvasiniam kultui, kurį pradeda Jėzus.

Lukas aprašo Krikštytojo gyvenimą konkrečiame istoriniame kontekste, išvardindamas tuo metu valdžiusius romėnų ir žydų valdytojus. Šiame istoriniame kadre įvyksta iš tikro didis įvykis, kurio amžininkai nepastebėjo – Jėzaus gimimas. Tačiau Dievui istorijos didžiūnai yra rėmelis mažiesiems.

Jonas Krikštytojas vadinamas „balsu, kuris šaukia dykumoje: paruoškite Viešpačiui kelius, ištiesinkite jo takus“. Paprastai balsas skelbia žodį, tačiau šiuo atveju Dievo Žodis yra pirmiau, nes jis pirma nusileido ant Jono, Zacharijo sūnaus, dykumoje. Tad Jonas iš tiesų turi svarbų vaidmenį, tačiau priklausomą nuo Kristaus. Kaip komentuoja šv. Augustinas: Jonas yra balsas. O apie Viešpatį sakoma, kad „pradžioje buvo Žodis“. Jonas yra balsas, kuris praeina. Kristus yra amžinas Žodis, kuris buvo pradžioje. Jei iš balso atimtume žodį, kas liktų? Tik kažkoks garsas. Todėl balsas be žodžio paliečia klausą, tačiau ne širdį.

Tad mums, tęsė Benediktas XVI, šiandien tenka užduotis klausytis to balso, kad širdyje priimtume ir suteiktumėme vietos Jėzui, gelbstinčiam Žodžiui. Šiuo Advento laiku pasiruoškime išvysti, su tikėjimo akimis, kuklioje Betliejaus grotoje Dievo išgelbėjimą. Vartojimo visuomenėje, kurioje linkstama džiaugsmo ieškoti daiktuose, Krikštytojas mus moko gyventi esmingai, kad Kalėdos būtų išgyventos ne kaip išorinė šventė, tačiau kaip šventė Dievo Sūnaus, kuris atėjo atnešti žmonėms taikos, gyvenimo ir tikro džiaugsmo.

Paveskime Marijos, Advento Mergelės, užtarimui mūsų susitikimo kelią su Viešpačiu, kuris ateina, kad būtume pasiruošę priimti, širdyje ir visame gyvenime, Emanuelį, Dievą-su-mumis, baigdamas sakė Benediktas XVI. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.