Gruodžio 10 dieną Osle Europos Sąjungai buvo įteikta garsioji Nobelio taikos premija.
Ją atsiėmė trys ES lyderiai. Tą pačią dieną, beje, minėta Tarptautinė žmogaus teisių
diena.
Nobelio taikos premijos suteikimą Europos Sąjungai nemažai kas kritikavo,
bet taipogi daug kas gyrė: iš tiesų, dėl bendros ir vieningos Europos projekto, gimusio
po sunkiai aprašomos apimties dviejų pasaulinių karų tragedijos, šiandien jau nelengva
įsivaizduoti karą tarp ES valstybių narių, kartais šimtmečiais trukę jų konfliktai
ir tokios pat istorinės nuoskaudos palengva traukiasi iš gyvosios atminties. Teisingumas,
laisvė, žmogaus teisės yra ES vėliavos ne tik savo viduje, bet ir visame pasaulyje.
Vis
dėlto tai toli gražu nėra jau užbaigtas darbas, kaip leidžia suprasti aštrus Europos
Carito, katalikiškos humanitarinės organizacijos komunikato tonas ir antraštė: „Ar
ES iš tiesų žvelgia į kiekvieną žmogišką būtybę, kaip lygią orumu ir teisėmis?“.
Komunikate
rašoma, jog negalima ignoruoti pagarbos žmogaus teisėms ir orumui trūkumo, kurį patiria
daugybė žmonių. Tūkstančiams Caritas darbuotojų ir savanorių, kurie dirba migracijos,
socialinės politikos, tarptautinio vystymosi srityse, tokia kasdienybės tikrovė yra
gerai pažįstama.
Šeimos išskiriamos ir nesuvienijamos, pro pirštus žiūrima
į tuos, kurie mirtinai rizikuodami bando pasiekti Europą dėl geresnio gyvenimo. Laisvosios
rinkos spekuliacijos su maistu, rodos, svarbesnės už alkstančius ir garantiją, kad
kiekvienas galės gauti pakankamai maisto. Žmonės beldžiasi į tūkstančius Caritas durų
visoje Europoje, nes neturi daugiau kur eiti, primenama Europos Caritas viešame komunikate.
(Vatikano radijas)