Švč. M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas

Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė. (Lk 1,26-38)

NEBIJOKITE, Mons. Adolfas Grušas

Advento metu Bažnyčia savo liturgijoje išmintingai kviečia stabtelėti ir atsikvėpti Marijos artumoje. Ji, lauktoji Dievo Motina, kuri tapo taip pat ir visų mūsų dangiškąja Motina, yra pavyzdžiu visiems Kristaus sekėjams, laukiantiems Mokytojo atėjimo, vadinasi, ir mums. Tiesa, kartais mūsų elgesys lyg ir neduoda pagrindo manyti, kad mes tuo laukimu gyventume…

Nekaltai Pradėtosios iškilmė yra galingas paraginimas savo mintis nukreipti į Dievo malonę, veikiančią žmogaus gyvenime. Be tokios malonės visos mūsų pastangos gali pasirodyti tuščios, nes Dievas viską mato ir vertina ne žmogaus akimis.

Marija sugebėjo priimti Mesijo Motinos pašaukimą, ne todėl kad būtų buvusi labai garsi, turinti didelių nuopelnų žymi to meto dama, bet todėl, kad jai buvo skirta vieta Dievo meilės plane. Juk ir angelas pasveikino ją, kaip „malonės pilną“, o ne kaip „nuopelnų kupiną“. Šių įvykių centre yra Dievo malonė, kuri duodama veltui, kaip nepaprasta dovana, kuriai „viskas yra įmanoma“.

Tokia dovana kelia nuostabą. Tai meilės sumanymas, kurio mes negalime įvertinti, naudodamiesi žmonių sumanytomis taisyklėmis, įstatymais ar mūsų įprastais vertinimo kriterijais. Dievas pasirenka mažai kam žinomą Nazareto miestelį, o ne milžinišką ir turtingą šalies sostinę, renkasi mažąją Mariją, o ne turtingo žemvaldžio dukrą, Jam tinka dailidė Juozapas, o ne garsus verslininkas.

Ši logika, kaip raudonas siūlas eina per visą Šventąjį Raštą. Dievo siunčiamas pašaukimas pranoksta lūkesčius ir tam neįmanoma pasiruošti iš anksto. Dievo Žodis išrinktuosius palydi savo malonės galia.

Čia vertėtų prisiminti, kad ir mumyse veikia švelni Dievo Gailestingumo galybė, taip pat ir mumyse įmanomas pasikeitimo ir atsinaujinimo stebuklas. Mes nesame pasmerkti kęsti savo klaidas, nesame uždaryti savo menkume. Dievo malonė, jei tik mes tai leidžiame, veda mus į naujus, daug žadančius kelius.

Šis sustojimas prie Marijos kojų mums primena, kad Dievo akivaizdoje neprivalome būti geriausi, nuostabiausi, užimti vadovaujančias pareigas. Viena yra tikra: bent jau Dievo akivaizdoje neturi vertės nei kredito kortelės, nei mokslo laipsniai, nei įtakingi draugai. Stojus prieš Jį svarbu yra kas kita: meilė, nusižeminimas, o svarbiausia – pasirengimas leisti Jam sukurti mumyse naują kūrinį, taip, kaip tai sugebėjo padaryti Marija. Ji mums šiandien primena, koks yra svarbus paklusnumas Dievo Žodžiui, įgalinantis pasiduoti Jam, palikti tai, ko paprastai esame taip tvirtai įsitvėrę, ir leistis nešamam Šventosios Dvasios įkvėpimo… gyventi tuo, jausti Dievo malonę…

Marijos pavyzdys yra labai galingas vaistas, kurio pagalba įmanoma kovoti prieš savo krikščioniškąjį nerangumą.

„Nebijok“,- sako angelas Marijai, o per ją ir mums visiems. Nebijok be jokių išankstinių reikalavimų atleisti tiems, kurie taip to laukia. Nebijok meile atsiliepti į abejingumą. Nebijok pradėti vis iš naujo, nes nesi sutapatinamas su savo klaidomis. Nebijok pasakyti „taip“ tam, kuris tave myli ir tavęs laukia. Nebijok, nes Viešpats yra su tavimi ir niekas tavęs neišplėš iš Jo rankos…