Vietname atsisveikinta su kovotoju už žodžio laisvę

Gruodžio 4 dieną, antradienį, Saigono katalikų tikintieji į paskutinę kelionę išlydėjo savo žymų bendruomenės narį Steponą Chan Tin, redemptoristų kongregacijos vienuolį, nenuilstančiai daug metų kovojusį už žodžio ir tikėjimo laisvę. Velionis buvo sulaukęs jau 92 metų amžiaus.

Chan Tin gimė 1920 metais mažame provincijos kaimelyje. 1944 metais davė pirmuosius įžadus redemptoristų kongregacijoje, o po dar penkerių metų buvo įšventintas kunigu. Studijavo Romoje ir, apsigynęs daktaro laipsnį, 1953-iaisiais grįžo į Vietnamą dėstyti savosios kongregacijos institute, tuo pat metu redaguodamas populiarų kongregacijos žurnalą.

Situacija Vietname nebuvo ideali. Tad t. Chan Tin daug dėmesio skyrė socialinei kritikai, žinoma, užsitraukdamas ne vieno nemalonę. Tačiau didieji sunkumai dar tik laukė. 1954 metais pasibaigė pirmasis Vietnamo karas, po kurio atsirado dvi valstybės. Po kelerių metų prasidėjęs antrasis Vietnamo karas baigėsi 1975 metais, komunistiniam šiaurės Vietnamo režimui absorbavus pietų Vietnamą. Kaip ir kitur, komunistinis režimas tuoj pat pradėjo kontroliuoti pilietinę visuomenę ir ją visaip varžyti, religijos balsui ir religijos žmonėms skirdamas padidintą dėmesį.

Šiame kontekste daug metų t. Chan Tin ir kovojo už žodžio laisvę pačiais įvairiausiais būdais: pamokslais, pokalbiais, straipsniais ir atvirais laiškais valdžiai, nepaisant to, kad jo redaguojamas žurnalo leidyba netrukus po šiaurės Vietnamo pergalės buvo nutraukta. Valdžia neapsikentusi 1990-aisiais metais „pasirūpino“ jį nusiųsti į itin nuošalią parapiją be jokių komunikacijos priemonių. Grįžęs iš jos po trejų metų t. Chan Tin toliau nenuilsdamas kėlė nepatogius klausimus apie žmogaus ir Bažnyčios teises tol, kol pakako jėgų.

Jis mėgdavo kartoti apaštalo Pauliaus žodžius iš antrojo laiško Timotiejui: „dėl (Evangelijos) man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas!“. (Vatikano radijas)