Gruodžio 2 dieną, sekmadienį, pradėjus naujuosius liturginius metus, vidudienio maldoje
Benediktas XVI kalbėjo apie Adventą, kuriuo jie prasideda.
Adventas lotynų
apeigose prasideda likus keturioms savaitėms iki Viešpaties Kalėdų, iki Įsikūnijimo
slėpinio, - kalbėjo Šventasis Tėvas. - Žodis „adventas“ reiškia „atėjimas“, „buvimas“.
Antikos pasaulyje tai reiškė karaliaus ar imperatoriaus apsilankymą provincijoje,
o krikščioniškoje kalboje - Dievo atėjimą, Jo buvimą pasaulyje; slėpinį, kuris apgaubia
kosmosą ir istoriją, turi dvi viršūnes – pirmąjį ir antrąjį Kristaus atėjimą. Pirmasis
yra Įsikūnijimas, antrasis šlovingas Kristaus sugrįžimas laikų pabaigoje. Šie du momentai
chronologiškai yra atskirti – mums neduota žinoti kiek – tačiau gilumoje susiliečia,
nes Jėzaus mirtis ir prisikėlimas jau įgyvendino tą žmogaus ir kosmoso pokytį, kuris
yra kūrinijos galutinis tikslas.
Pasak popiežiaus, krikščionys laukia Kristaus
šlovingo sugrįžimo, tačiau tuo pat metu yra kviečiami jame bendradarbiauti skelbiant
Evangeliją visoms tautoms, taip pat neapsunkinti širdžių ir budėti maldoje. Šv. Paulius
priduria kvietimą augti tarpusavio ir visų meilėje.
Tikinčiųjų bendruomenė,
-sakė Benediktas XVI, - yra Dievo meilės ženklas, jo teisingumo, kuris jau yra ir
veikia istorijoje, tačiau dar nėra pilnai realizuotas ir todėl visada laukiamas, ieškomas
su kantrybe ir drąsa.
Mergelė Marija tobulai įkūnija Advento dvasią, sudarytą
iš Dievo klausymosi, iš gilaus troškimo vykdyti jo valią, iš džiugaus patarnavimo
artimui. Teveda ji mus, kad Dievas neatrastų mūsų uždarus, išsiblaškiusius, bet kad
galėtų kiekviename iš mūsų šiek tiek išplėsti savo meilės, teisingumo ir ramybės karalystę.
*
Po Viešpaties Angelo maldos Benediktas XVI, prieš įvairiomis kalbomis
sveikindamas piligrimus, atkreipė dėmesį į du įvykius.
Pirma, apie naujo
palaimintojo, pasauliečio kankinio paskelbimą Indijoje. Antra, apie pirmadienį minimą
Tarptautinę asmenų su negalia teisių dieną. Kiekvienas asmuo, pasak popiežiaus, nors
ir su fiziniais ar psichiniais apribojimais, kartais sunkiais, turi neįkainojamą vertę.
Šventasis Tėvas padrąsino bažnytines bendruomenes būti atviromis ir svetingomis šiems
broliams bei seserims; paragino įstatymo leidėjus ir valdančiuosius globoti žmones
su negalia bei padėti jiems pilnai dalyvauti visuomenės gyvenime.