„Kodėl Benediktas XVI rašė knygą apie Jėzaus vaikystę?“

Tokį klausimą uždavė viena italų dienraščio „Oggi“ skaitytoja. Į jį atsako arkivyskupas Rino Fisichella, Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas.

Jis rašo, jog Benediktas XVI visą gyvenimą skyrė mąstymui apie tai, kas yra svarbiausia krikščioniui: apie Jėzų Kristų. Tikėjimas skatina tikinčiuosius vis giliau suprasti slėpinį, kuriuo jie tiki. Netikime pasakomis, kaip kai kurie naiviai teigia. Mūsų tikėjimas remiasi istoriniu asmeniu, kuris tikrai gyveno ir kurį aprašo solidūs dokumentai. Tarp šių pirmiausia iškyla Evangelijos. Šie tekstai, parašyti Mato, Morkaus, Luko ir Jono pirmiausia siekia perduoti tikėjimo patirtį tų žmonių, kurie buvo arčiausiai Jėzaus. Jų atsiminimai apie Jėzaus skelbimą ir darbus, juos pačius liečiančius faktus, kaip kad Petro išdavystę, buvo surinkti ne tam, kad paprasčiausiai papasakotų apie Kristaus gyvenimą, bet su siekiu sužadinti skaitytojų tikėjimą.

Reikalavimas atrasti istorinius faktus ir atskirti juos nuo mokinių ar Evangelijos autoriaus suteiktos interpretacijos yra svarbus uždavinys, bet nelengvas. Tam reikia specialaus pasirengimo, hebrajų, graikų ir lotynų kalbų mokėjimo, laikmečio ir aplinkinių tautų papročių pažinimo, trumpai tariant, mokslinio pažinimo, kuris leidžia pasiekti tikrus faktus ir suteikti stiprų stimulą tikėjimui.

Benediktas XVI, didis teologas, jau anksčiau parašė dvi knygas apie Jėzų iš Nazareto, pasiūlydamas savo indėlį į tyrimą, kuris prasidėjo prieš 2000 metų ir tęsis ateityje. Jėzaus asmens ir Jo mokymo patrauklumas visada bus žmonių susidomėjimo ir ieškojimo šaltinis.

Šiomis dienomis išėjo paskutinė knyga, kuriame aptariami pasakojimai apie (Jėzaus) vaikystę. Tai iš tikro sunki tema, nes turime mažai istorinių duomenų ir Evangelijos yra labai šykščios, kai apie tai rašo. Tad Benedikto XVI veikalas bus naudinga knyga, leisianti apčiuopti išskirtiniausius Jėzaus vaikystėje bruožus. (Vatikano radijas)