Šventojo Sosto deklaracija dėl Palestinos

Palestinai suteikus neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą Jungtinių Tautų organizacijoje, Vatikane buvo paskelbta oficiali deklaracija, kurioje pabrėžiama, kad Šventasis Sostas tiesiogiai ir labai dėmesingai sekė visus žingsnius, kuriais buvo prieita iki šio svarbaus sprendimo. Šventasis Sostas visą laiką stengėsi būti nešališkas, suderinamai su savo religiniu ir visuotiniu pašaukimu; visada stengėsi iškelti tarptautinių problemų etinę dimensiją.

Šventasis Sostas laikosi nuomonės, kad sprendimas suteikti Palestinai stebėtojos statusą, turi būti suvokiamas kaip dalis visų tų pastangų, kuriomis siekiama įgyvendinti 1947 m. Jungtinių Tautų rezoliuciją 181, suteikusią juridinį pagrindą įkūrimui dviejų valstybių, kurių viena buvo įkurta, o kita vis dar ne, nors jau praėjo 65 metai.

Deklaracijoje taip pat primenama popiežiaus Benedikto XVI kalba, užbaigiant vizitą Šventojoje Žemėje, 2009 m. gegužės 15 d. pasakyta Telavivo oro uoste: „Gana kraujo liejimo! Gana susirėmimų! Gana terorizmo! Gana karo! Nutraukime užburtą smurto ratą. Teįsivyrauja pastovi taika, teįsiviešpatauja teisingumas ir susitaikinimas, tebūnie pagydytos visos žaizdos. Tebūnie visuotinai pripažįstama, jog Izraelio valstybė turi teisę egzistuoti, džiaugtis taika bei saugumu, gyvendama tarp visos tautų bendrijos pripažįstamų sienų. Lygiai taip pat tebūnie pripažįstama ir palestiniečių tautos teisė turėti suverenią nepriklausomą tėvynę, oriai gyventi ir laisvai judėti. Dviejų valstybių sprendimas tetampa realybe ir tenelieka svajone“.

Sprendimas suteikti Palestinai valstybės stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose, atspindintis tarptautinės bendruomenės daugumos požiūrį, pasak Šventojo Sosto nėra savitikslis laimėjimas, bet po jo dabar privalo sekti rimtas regioną slegiančių problemų sprendimas, atsižvelgiant į teisėtas izraeliečių ir palestiniečių aspiracijas. Šventasis Sostas dar kartą ragina abi tautas ir visą tarptautinę bendruomenę siekti pastovios taikos. Taika reikalauja drąsių sprendimų, - sakome deklaracijoje.

Galiausiai deklaracijoje primenama, kad jau 2000 m. buvo pasirašytas Šventojo Sosto ir Palestinos išsivadavimo organizacijos pagrindinis susitarimas, kuriuo, be kita ko, abi šalys sutartinai skelbė, jog Jeruzalės miestui turėtų būti suteiktas specialus tarptautinis statusas, saugantis religijos ir sąžinės laisvę bei Jeruzalės kaip Šventojo miesto tapatybę ir laisvą prieigą prie mieste esančių šventųjų vietų. (Vatikano radijas)