Egipte skubiai priimta islamistinė konstitucija. T. Samir komentaras

Penktadienį laikinoji Egipto konstitucinė asamblėja skubiai priėmė konstituciją, siekiant įtvirtinti islamistines pozicijas, pranešė žinių agentūros.Šiomis dienomis Egipte situacija įtempta ir sudėtinga, šeštadienį numatytos didelės protestų akcijos. Kaip žinia, vardan laisvių ir teisių nuvertus ilgametį prezidento Hosnio Mubarako režimą, buvo surengti rinkimai, kuriuos laimėjusieji turėjo paruošti naują šalies konstituciją ir naują tvarką. Tačiau rinkimus laimėjus islamistinei „Brolių musulmonų“ partijai neatrodo, kad laisvių ir teisių padaugės.

Daugumą turinčioms islamistinėms partijoms pradėjus Egipto pertvarkos pagal islamo teisę projektą, pasipriešino teisinė valdžia. Daug teisėjų paskelbė boikotą, o konstitucinio teismo teisėjai perspėjo, jog šeštadienį gali svarstyti laikinosios konstitucinės asamblėjos, iš kurios, beje, pasitraukė krikščionys ir liberalai, teisėtumą.

Tuoj pat į tai reagavo Egipto prezidentas Mahometas Morsi, iškeltas „Musulmonų brolių“ partijos. Jis antradienį paskelbė dekretus, kurie nustatė, kad teismai negali kritikuoti ar atšaukti jo sprendimų ir atleisti konstitucinės asamblėjos. Kitaip tariant, pats sau suteikė beveik nepajudinamą galią. Kaip mat į Egipto sostinės Kairo gatves išėjo dešimtys tūkstančių jaunuolių, kuriems tokie veiksmai neatrodo pratęsiantys tą demokratijos impulsą, kuris nuvertė prezidentą Mubaraką, priešingai, liudija „naujo faraono“ atsiradimą.

Šiame kontekste laikinojoje konstitucinėje asamblėjoje likę vien islamistinių partijų nariai patvirtino konstitucijos projektą, per keliolika valandų nubalsavę už daugiau nei du šimtus punktų. Jų skubėjimą liudija ir toks epizodas – dėl vieno punkto keturi parlamentarai iš pačių islamistinių partijų buvo pasiūlę 16 pataisų. Tačiau asamblėjos pirmininkui pareiškus, kad tai reikštų mažiausiai parai atidėti konstitucijos priėmimą, parlamentarai atsiėmė savo pasiūlymus.

Naujoji konstitucija neatspindi visų Egipto piliečių, ne tik krikščionių, liberalų ar ateistų, bet ir didelės dalies pačių musulmonų pasaulėžiūros, Vatikano radijui tvirtino t. Samir Khalil Samir, jėzuitas, islamo tyrinėtojas, pats gimęs Egipte.

Tačiau siekis šariatą, islamo teisę paversti vieninteliu Egipto gyvenimo pamatu, pasak jo, nėra naujovė – „Musulmonų broliai“ ar salafitai visada to siekė ir buvo finansuojami turtingų arabų šalių – Saudo Arabijos ar Kataro. Tačiau ši kryptis nėra vienintelė tarp Egipto musulmonų. Daug musulmonų nori skirti tikėjimą, kuris nurodo, kas yra gera ir kas bloga, ko nereikia daryt, nuo politinės bendruomenės, kuri nurodo už ką bus baudžiama.

Salafitai šariatą vaizduoja kaip tiesiogiai išvedamą iš Korano, beveik kaip tiesioginį Dievo valdymą. Tačiau ignoruoja, kad šariatas turi laikinas istorines formas. Pasak t. Samir, aiškiausias ir skaudžiausias pavyzdys: pagal šariatą, apostatas, palikęs islamą dėl kitos religijos ar ateizmo, turi būti užmuštas. Tačiau Korane tam nėra pagrindo. Daug musulmonų šią normą atmeta, nes ji neatitinka Korano ir dabartinės musulmonų kultūros, tačiau viduramžių kontekstą, kuomet šariatas buvo išvystytas. Egzistuoja mažiausiai keturios sunitų ir viena šiitų šariato mokykla.

Tačiau radikalioji srovė nori šariatą taikyti pažodžiui visose detalėse. Nukirsti ranką už vieną prasižengimą, nubausti mirtimi už kitą. Tokia islamo koncepcija yra didelis pavojus Egipto visuomenei ir kitoms musulmonų visuomenėms. (Vatikano radijas)