Romoje prasidėjo migrantų sielovados vadovų Europoje susitikimas

Antradienį po pietų Romoje, piligrimų namuose „Domus Mariae“ prasidėjo ir truks iki ketvirtadienio Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados tarybos kartu su Europos Vyskupų konferencijų taryba surengtas susitikimas, į kurį pakviesti vyskupai ir kunigai atsakingi už migrantų sielovadą Europoje. Jame dalyvauja ir Lietuvos Vyskupų konferencijos delegatas užsienyje gyvenančių lietuvių katalikų sielovadai Mons. Edmundas Putrimas.

Antradienį prasidėjusį susitikimą atidarė Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados tarybos pirmininkas kardinolas Antonio Maria Vegliò. Jis pirmiausia priminė bendrą bažnytinį kontekstą, kuriame ši susitikimas vyksta: neseniai prasidėjusius Tikėjimo metus ir prieš mėnesį pasibaigusį naujojo evangelizavimo tematikai skirtą Vyskupų Sinodą, kurio baigiamosiose išvadose nemažai dėmesio buvo skirta ir migracijos reiškinio iššūkiams Bažnyčios gyvenimui ir sielovadai. Kardinolas priminė taip pat ir šiemet sukankančias vieno svarbiausių migrantų sielovadai skirtų dokumentų - apaštališkosios konstitucijos „Exul familia“ paskelbimo šešiasdešimtąsias metines.

Migracijos reiškinys nuo pat pradžių buvo ir evangelizavimo variklis; nuo pat pirmųjų amžių Evangelijos žinia sklido po pasaulį nešama apaštalų ir piligrimų - sakė kardinolas, primindamas, kad Bažnyčia pati save suvokia kaip keliaujančią Dievo tautą. Tas ryšys tarp migracijos ir evangelizacijos aktualus ir šiandien, nors mūsų dienomis jis yra įgavęs naujus pavidalus, o pati migracija neretai suvokiama ne pozityviąja prasme, bet kaip įvairių problemų nešėja.

Sekdami kasdien skelbiamas žinias, taip pat klausydamiesi viešųjų diskusijų apie migraciją ir valstybinių sienų saugumą, suprantame, kad Bažnyčia negali tylėti, kad būtinas ir krikščioniškas indėlis į tarptautinės bendruomenės mastu dedamas pastangas sukurti tokias migracijos teisinio reglamentavimo normas, kurios tenkintų teisingumo ir solidarumo reikalavimus, bet visų pirma gerbtų kiekvieno žmogaus orumą. Pagarba žmogaus asmens orumui turi būti garantuota nepaisant migranto juridinio statuso ir jo buvimo šalyje legalumo ar nelegalumo. Būtinas humaniškas požiūris į migrantus. Jie nėra tik statistikų skaičiai, bet yra konkretūs žmonės, vyrai, moterys ir vaikai. Nuo požiūrio į juos didžia dalimi priklausys ir tai ar jiems migracija bus vilties kupina kelionė į naują ateitį, ar kryžiaus kelias.

Kardinolo kalboje paliesta ir pareiga ugdyti imigrantus priimančių šalių gyventojų solidarumą su pas juos atvykstančiais žmonėmis. Labai svarbu, kad tikinčiųjų bendruomenėse nebūtų jokių išankstinių nusistatymų prieš imigrantus, kad jie būtų priimami kaip žmonės, kuriems reikia padėti. O ypatingai tikintiesiems imigrantams turi būti sudarytos bendruomeninio religinio gyvenimo sąlygos, kad jie galėtų dalyvauti liturgijoje, švęsti sakramentus. (Vatikano radijas)