Pristatyta Popiežiaus knyga apie Jėzaus vaikystę

Antradienio rytą Romoje surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta Josepho Ratzinegrio – Benedikto XVI tritomės knygos „Jėzus iš Nazareto“ trečioji dalis, kurioje kalba apie Jėzaus vaikystę. Knyga iš karto leidžiama devyniomis kalbomis, bendru milijoną egzempliorių viršijančiu tiražu. Nuo trečiadienio, lapkričio 21 d., ji pasirodys penkiasdešimties šalių knygynuose. Artimiausiu metu pasirodys ir leidimai kitomis kalbomis. Jau susitarta dėl Popiežiaus knygos leidimo 20 kalbų 72 pasaulio šalyse.

Pirmajame Popiežiaus knygos apie Jėzaus vaikystę skyriuje nagrinėjamos Išganytojo genealogijos, kurias savo Evangelijose pateikia Matas ir Lukas. Jos tarpusavy skiriasi, bet ta pati jų teologinė – simbolinė prasmė. Jos abi kalba apie Jėzaus kilmę ir vietą istorijoje, o tuo pačiu ir apie naujos pasaulio istorijos pradžią. Antrajame skyriuje nagrinėjami skelbimai apie būsimą Jono Krikštytojo ir Jėzaus gimimą. Trečiasis skyrius kalba apie patį Betliejaus įvykį ir Jėzaus gimimo istorinį kontekstą. Pabaigoje komentuojamas Luko Evangelijoje papasakotas Jėzaus suradimo Jeruzalės šventykloje epizodas.

Antradienio vidudienį popiežius Benediktas XVI privačioje audiencijoje priėmė jo naują knygą išleidusių leidyklų - itališkosios Rizzoli ir Vatikano leidyklos - vadovus. Prieš tai, antradienio rytą vykusiame knygos pristatyme kalbėjo Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi SJ, Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas kard. Gianfranco Ravasi, taip pat abiejų leidyklų vadovai.

T. Federico Lombardi SJ spaudos konferencijoje priminė šios knygos, panašiai kaip ir ankstesnių dviejų „Jėzaus iš Nazareto“ dalių rašymo aplinkybes. Šį darbą pradėjo kardinolas Josephas Ratzingeris dar prieš išrinkimą popiežiumi. Tai turėjo būti veikalas vainikuojantis jo kaip teologo karjerą. Išrinktas į Petro sostą Benediktas XVI iš pradžių nemanė, kad sugebės anksčiu sumanytą projektą įgyvendinti, bet vis dėlto sugebėjo ir štai dabar matome galutinį rezultatą. Tikrai reikėjo didelės drąsos ir nepaprastos aistros, - sakė t. Lombardi, - kad šitas darbas galėtų būti užbaigtas tuo pat metu vykdant tokias atsakingas vadovavimo visai Bažnyčiai pareigas.

Kardinolas Gianfranco Ravasi pastebėjo, kad nors knygoje kalbama apie Jėzaus vaikystę, tai nėra sentimentali vaikiška knyga. Tai knyga brandiems žmonės, kurių tikėjimas ne kaip vaikų, bet kaip suaugusių. Tačiau kartu ši knyga turi ir tą ypatingą savybę, kad ją gali skaityti ir suprasti visi. Ji parašyta labai paprastai ir nuolankiai. Ji visai nepanaši į tuos teologijos ir filosofijos traktatus, kurie panašūs į ezoterinius orakulus.

Rizzoli leidyklos vadovas Paolo Mielli spaudos konferencijos metu atkreipė dėmesį į knygoje išryškintą moters, šiuo atveju Marijos, vaidmenį. Nors kūdikis yra viso pasakojimo ašis, pagrindinė veikėja yra moteris – Marija.

Galiausiai spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys ir į šios knygos pasirodymo aplinkybes – jau beveik Adventas, iki Kalėdų tik kelios savaitės. Šia prasme Popiežiaus knyga apie Jėzaus vaikystę yra tarsi kalėdinė dovana, kurią Benediktas XVI dovanoja savo skaitytojams.

Benedikto XVI knygos apie Jėzaus vaikystę įvadas:

Pagaliau galiu atiduoti į skaitytojų rankas jau seniai pažadėtą mažą knygutę apie Jėzaus vaikystę. Tai ne trečiasis tomas, bet tarsi mažas „prieangis“, įvedantis į du ankstesnius tomus apie Jėzaus iš Nazareto asmenį ir jo žinią. Šioje dalyje stengiausi, palaikydamas dialogą su šiuolaikiniais ir praeitų laikų egzegetais, interpretuoti tai ką apie Jėzaus vaikystę pasakoja Matas ir Lukas savo Evangelijų pradžioje.

Mano įsitikinu, teisingai interpretacijai reikalingi du dalykai. Visų pirma reikia klausti ką abu autoriai tuo konkrečiu istoriniu metu norėjo pasakyti savo tekstais. Tai ir yra istorinis egzegezės dėmuo. Tačiau negalima teksto plikti praeityje, uždaryto archyve kartu su kitais praeityje parašytais tekstais. Egzegetas turi kelti ir kitą klausimą: Ar tai kas parašyta yra tiesa? Ar tai ir mane liečia? O jei liečia, tai kaip? Jei kalbame apie biblinį tekstą, kurio tikrasis autorius, kaip tikime, yra pats Dievas, mūsų interpretacijoje būtinai privalo būti keliamas praeities santykio su dabartimi klausimas. Ir tai nė kiek nesumenkina istorinio tyrinėjimo, bet jį padaro kur kas rimtesnį.

Ir aš stengiausi šitaip kalbėtis su tekstais. Tuo pat metu puikiai suvokiu, kad toks pokalbis, į kurį įtraukiama praeitis, dabartis ir ateitis, niekados nebus galutinai užbaigtas ir kad visos interpretacijos niekada neprilygs Biblijos teksto didybei. Tikiuosi, kad ši maža knyga, nepaisant jos ribotumo, padės daugeliui žmonių keliauti pas Jėzų,

(Vatikano radijas)