Airijoje iki šiol skamba dramatiška Savitos Halappanavar istorija. Jauna, 31 metų
moteris iš Indijos, dirbusi Airijoje dantiste, mirė šių metų spalio 28 dieną dėl nėštumo
komplikacijų 17-tą savaitę. Jausdama didelius skausmus, ji buvo paguldyta į ligoninę
ir, pasak jos vyro, prašė abortuoti vaisių.
Abortai Airijoje yra kriminalinis
nusikaltimas. Jis leidžiamas tik griežtai nustatytais atvejais, taip pat ir pavojaus
motinos gyvybei atveju. Vis tik gydytojai kelias dienas atsisakė jį atlikti. Po keturių
dienų Galway universitetinės ligoninės medikai ryžosi intervencijai. Tačiau dar po
trijų dienų Savita mirė dėl kraujo užkrėtimo.
Ši tragedija sulaukė daug atgarsių
viešoje erdvėje ir virto debatais dėl aborto. Reikia pasakyti - peržengiančiais konkretaus
atvejo aplinkybes. Nelaukiant, kol paskirta komisija nustatys ar Savitos mirtis nebuvo
nulemta neteisingo ar netikslaus diagnozavimo, galbūt gydytojų vilčių, kad kraujo
užkrėtimas gali būti sustabdytas, reikalauta įteisint abortą kaip „teisę į sveikatą“,
piktais žodžiais kalbėta, kad Savitos mirtį lėmė ne medicininės aplinkybės, o katalikiška
pozicija, dėl kurios, atsisakant aborto, motinos gyvybė aukojama dėl kūdikio, o kartais
ir abi. Dubline į gatves išėjo apie 10 000 žmonių, reikalaujančių legalizuoti abortą.
Nors
kaip minėta, reikia sulaukti komisijos išvados dėl Savitos mirties, pirmadienį Airijos
vyskupų konferencija paskelbė komunikatą. Jame pirmiausia išreiškiama užuojauta Savitos
artimiesiems.
Toliau komunikate primenamos Bažnyčios nuostatos bendresnių ginčų
dėl abortų tema. Pirmiausia, Airijos vyskupai pabrėžė, kad katalikų Bažnyčia niekada
nemokė, kad kūdikio gyvybė yra vertingesnė už motinos ir kad jai turėtų būti teikiama
pirmenybė. Bažnyčios akimis, abi šios gyvybės yra lygiavertės, nes abi dalinasi žmogiška
prigimtimi, tad sakralia ir lygia teise į gyvybę.
Sunkios ligos atveju ir išnaudojus
kitas galimybes išgelbėti motinos ir vaiko gyvybes, yra etiškai leistina naudoti tokias
medicinines priemones, kurios gali nutraukti vaiko gyvybę. Tačiau tai skiriasi nuo
aborto, tiesioginio ir tyčinio negimusio vaiko sunaikinimo, kuris visada yra amoralus.
Dabar galiojantys įstatymai ir medicininės praktikos gairės leidžia Airijos ligoninėse
taikyti šį skyrimą.
Kai kurie mano, kad negimęs kūdikis yra mažiau žmogus,
mažiau vertas gyvenimo. Tačiau ir genetika rodo, kad nuo pat apvaisinimo atsiranda
nauja, genetiškai užbaigta žmogiška būtybė. Nuo to momento, kiekvienas iš mūsų jau
vystėsi ne į žmogišką būtybę, o kaip žmogiška būtybė.
Kitas Airijos vyskupų
paminėtas aspektas buvo tas, kad iš lygios pagarbos tiek motinos, tiek negimusio vaiko
gyvybei išplaukia pareiga užtikrinti aukščiausią nėštumo priežiūrą ir apsaugą. Statistiškai
Airija yra viena iš saugiausių šalių nėščiosioms. (Vatikano radijas)