Projektas pasauliečių krikščioniškam sąmoningumui skatinti
Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos bei Parapijinės katechezės centrai pradėjo vykdyti
ir įgyvendinti dvejų metų trukmės projektą „Katalikų pasauliečių krikščioniško sąmoningumo
skatinimas Vilkaviškio vyskupijoje“. Projektą remia fondas „Renovabis“.
Projektas
puikiai atliepia popiežiaus Benedikto XVI paskelbtus Tikėjimo metus, nes šio projekto
tikslas, organizuojant įvairaus pobūdžio seminarus, paskaitas bei mokymus, padėti
pasauliečiams atrasti savo vietą ir vietinėje parapijos bendruomenėje.
Š. m.
lapkričio 17 d. Marijampolėje vyko pirmasis seminaras, kuriame dalyvavo dvidešimt
pasauliečių iš skirtingų Vilkaviškio vyskupijos parapijų. Seminaro pradžioje po bendros
maldos dalyviai prisistatė išsakydami savo lūkesčius bei viltis, ko tikisi iš projekto.
Vėliau dirbdami mažose grupelėse susirinkusieji dalinosi konkrečiomis savo parapijų
aktualijomis, išsakydami dalykus, kurie jų parapijose vyksta ir kelia dvasią, bei
dalykus, kurių nėra, bet norėtų, kad būtų. Svarstant pastarąjį aspektą, buvo prašoma,
kad seminaro dalyviai išsakydami troškimą, pagalvotų, ar jis asmeniškai ir galėtų
būti tas žmogus, kuris panašią veiklą galėtų inicijuoti.
Apibendrintai pristatydami
grupelių darbą pasauliečiai džiaugėsi, kad parapijose yra maldos grupės, liturginė
katechezė susirinkusiems, skatinamas bendradarbiavimas tarp klebonų ir parapijiečių,
kad pasauliečiais pasitikima, daug kur veikia pastoracinės tarybos. Išsakant lūkesčius,
nuskambėjo nemažai liūdesio gaidų, kad kartais ir su gerais ketinimais atsimušama
į tam tikrų asmenų laikysenos sieną, kad patys parapijos žmonės yra pakankamai pasyvūs
ir apsiriboja tik sekmadienio Mišių lankymu.
Sesuo Aurelija Petrauskaitė CR
skaitė pranešimą tema „Pasauliečiai bažnyčioje“, įtikinamais pavyzdžiais padėdama
suvokti pasauliečio vietą bei paskirtį konkrečios parapijos kontekste, suvokiant,
kad esame skirtingi, su skirtingomis dovanomis, tačiau mus vienija ir ta pati Dvasia,
ir ta pati Bažnyčia, kurios centras yra Jėzus Kristus. Remdamasi Bažnyčios dokumentais,
prelegentė akino nelikti sunkumų užnugaryje, bet ieškoti rakto kiekvienai, nors ir
labai sudėtingai, situacijai atrakinti ir spręsti.
Po pietų pertraukos buvo
gvildenama parapijos sampratos tema ir kaip galima parapiją atnaujinti. Kalbant apie
parapiją, buvo prisiminta, kad parapija yra panaši į žydų tautą, kuri keliavo į pažado
žemę, kad parapija - tai tik laikina vieta bei niekuo nepakeičiama Dievo atradimo
ir šlovinimo vieta konkrečiam žmogui konkrečioje gyvenamoje vietoje. Parapijos atnaujinimas
prasideda ne nuo gerai parengtų projektų įgyvendinimo, bet nuo kantrios maldos už
parapijos kunigą ir visus toje parapijoje gyvenančius žmones. Parapijos gyvybės proveržis
yra sekmadienio Eucharistija, kurioje gimsta ir kurion vėl suteka visos, nors ir labai
gausios, parapijoje vykdomos veiklos įvairiose gyvenimo srityse. Paminėti ir konkretūs
bendravimo, bendradarbiavimo, palaikymo, koordinavimo, tinkamo žmogaus tinkamoje vietoje
principai. Seminaras užbaigtas dienos refleksija išryškinant tai, kas buvo svarbu.