Krikščioniškos vertybės nėra europietiškos vertybės?
Toks klausimas kyla stebint kritiką kandidatui į Europos sveikatos komisarus Tonio
Borgui. Spalio viduryje atsistatydino anksčiau Maltos deleguotas komisaras John Dalli,
nes jo vardas pasirodė vienoje galimai neteisėto įtakojimo byloje. Vietoj jo Malta
turėjo deleguoti kitą asmenį ir kandidatu komisaro pareigoms parinko dabartinį užsienio
reikalų ministrą Tonio Borgą.
Tačiau iš karto prieš jį pradėtos politinio spaudimo
akcijos, kurias koordinuoja Europos gėjų ir lesbiečių asociacija, ateistinė Europos
humanistų asociacija ir Tarptautinės planuotos tėvystės asociacija, žinoma dėl savo
lobizmo už abortus. Pagrindinės jo „ydos“ – buvimas kataliku, krikščioniška pasaulėžiūra
abortų ar tos pačios lyties asmenų santuokų atžvilgiu, nors abortai ar tos pačios
lyties santuokos nėra nei komisaro, nei Europos komisijos kompetencijoje.
Galima
suprasti, kad, pavyzdžiui, ateistai mano skirtingai nei tikintys. Tačiau stebina ne
pati kritika, natūraliai kylanti iš pažiūrų įvairovės, o tai, kaip ji konstruojama.
Kaip apžvelgia „Europeandignitywatch“ nevyriausybinė organizacija, nepasibodėta Maltos
užsienio reikalų ministro vertybes vadinti „neeuropietiškomis vertybėmis“ ar net „ekstremistinėmis
vertybėmis“. Panašu, kad krikščioniškos pažiūros kai kuriais klausimais jau savaime
yra „ekstremizmas“.
Ką apie tai pasakytų Europos integracijos iniciatoriai
ir pradininkai, „tėvai steigėjai“, kurių ne vienas, kaip patvirtins nesunkiai randami
šaltiniai ir parengtos monografijos, buvo gana pamaldūs krikščionys, kuriems tikėjimas
buvo svarbi motyvacija daryti tai, ką darė, o krikščioniška tradicija – įkvėpimo šaltinis
tokiems svarbiems veikimo principams, kaip asmens orumas, solidarumas ar subsidiarumas.
Yra labai arogantiška, pasak „Europeandignitywatch“, pretenzija, jog tik „iš
tikro europietiškos“ pažiūros yra anti-krikščioniškos, už homoseksualių asmenų santuokas
ar abortus. Žinia gana aiški – „europietiškos vertybės“ nėra krikščioniškos vertybės,
pastarosios nesuderinamos su „europietiškomis vertybėmis“. Tai sakoma tuo pat metu,
kai dauguma europiečių yra krikščionys, kai Europos Sąjunga gina pasaulyje minties
ir religijos laisvę, kai Europos Sąjungos pamatinių teisių chartijoje gerbiama „Europos
tautų kultūrų ir tradicijų įvairovė“ ir deklaruojama ištikimybė „dvasiniam ir doroviniam
paveldui“.
Ko gero yra kitaip – universalus išsireiškimas „europietiškos vertybės“
čia nekorektiškai ir neadekvačiai naudojamas kaip priedanga kelių grupių specifinei
pasaulėžiūrai. Tačiau klausimas kitas: ne viešieji debatai, o tai, ar Europos Sąjungoje
jau galima nesuteikti aukšto rango pareigas asmeniui ne dėl kvalifikacijos trūkumo,
o todėl, kad jis krikščionis?
Lapkričio 13 dieną Tonio Borg Europos parlamento
posėdyje tris valandas atsakinėjo į klausimus, sprendimas dėl jo kandidatūros turi
būti priimtas per kitas dvi dienas. (Vatikano radijas)