Pirmadienį Benediktas XVI Romoje aplankė šeimyninius senelių namus, priklausančius
šv. Egidijaus bendruomenei.
Atvykau pas jus kaip Romos vyskupas, bet taip
pat, kaip senelis pas savo bendraamžius. Gerai pažįstu sunkumus, problemas ir šio
amžiaus apribojimus, žinau, kad daugeliui dar sunkiau dėl ekonominės krizės, - senelių
namų gyventojams sakė popiežius.
Pasak jo, pasiekus tam tikrą amžių pasitaiko,
kad žvilgsnis nukrypsta į praeitį, apgailint jaunystės, kada netrūko energijos ir
ateities planų. Todėl šis žvilgsnis kartais apsiniaukia liūdesiu, į dabartinį gyvenimą
žiūrėdamas kaip į nuosmukį.
Šį rytą, - tęsė Šventasis Tėvas, - idealiai kreipdamasis
į visus senelius, suprasdamas mūsų amžiui tenkančius sunkumus, su giliu įsitikinimu
noriu jums pasakyti: yra gražu būti seneliu! Kiekviename amžiuje reikia atrasti Viešpaties
buvimą ir palaiminimą, jo turtus. Nereikia įsikalinti liūdesyje. Gavome ilgo gyvenimo
dovaną. Yra gražu gyventi taip pat ir mūsų amžiuje, nepaisant ribų. Tegu mūsų veiduose
visada šviečia buvimo Dievo mylimais džiaugsmas, niekad liūdesys.
Biblijoje
ilgas gyvenimas buvo laikomas Dievo palaiminimu; šiandien šis palaiminimas yra plačiai
paplitęs ir turi būti vertinamas kaip dovana. Vis dėlto dažnai visuomenė, valdoma
efektyvumo ir pelno logikos, to nepriima, laikydama senelius neproduktyviais ir nenaudingais.
Daug kartų tenka išgirsti kančią tų, kurie yra nustumti, gyvena toli nuo namų ar vienatvėje.
Manau, kad šeimos ir viešosios institucijos turėtų labiau įsipareigoti, kad seneliai
galėtų likti savo namuose. Jų turima gyvenimo išmintis yra didelis turtas. Visuomenės
ir civilizacijos kokybė vertinama ir pagal tai, kaip elgiamasi su seneliais ir kokia
jiems vieta skirta bendrame sugyvenime. Kas duoda vietos seneliams, duoda vietos gyvenimui.
Bažnyčia yra visų kartų šeima, joje veikia ne pelno, o veltumo ir meilės logika.
Žmogaus gyvenimas, taip pat ir senatvės metais, nepraranda savo vertės ir orumo, -
pabrėžė popiežius.
Anot jo, vizitas į šeimyninius senelių namus įsiterpia
į Europoje paskelbtus aktyvaus senėjimo ir solidarumo tarp kartų metus. Popiežius
dar kartą pabrėžė, kad seneliai turi vertę visuomenei, ypač jaunimui. Negali būti
tikro žmogiško augimo ir ugdymo be kontakto su seneliais, nes jau jų egzistencija
yra kaip atvira knyga, kurioje jaunos kartos gali rasti vertintų nuorodų savo gyvenimo
kelyje.
Brangūs draugai, - kalbėjo Benediktas XVI, - mūsų amžiuje dažnai patiriame,
kad mums reikia kitų pagalbos ir tai galioja taip pat ir popiežiui. Evangelijoje skaitome
apaštalui Petrui Viešpaties pasakytus žodžius: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai
buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi
rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori“. Viešpats čia užsiminė kokiu būdu
Petras paliudys savo tikėjimą iki mirties, tačiau šie žodžiai taip pat verčia mąstyti,
kad pagalbos poreikis yra senelio gyvenimo sąlyga. Noriu pakviesti ir čia matyti Viešpaties
dovaną, nes yra malonė būti remiamiems ir lydimiems, jausti rūpestį. Tai yra svarbu
kiekviename amžiuje: niekas negali gyventi vienas, be pagalbos; žmogus yra santykio
būtybė.
Brangios seserys ir broliai seneliai, - baigdamas kalbėjo Benediktas
XVI, - kartais dienos atrodo ilgos ir tuščios, sunkios, be darbų ir susitikimų. Tačiau
nepraraskite drąsos: jūs esate turtas visuomenei, taip pat kančioje ir ligoje. Ir
ši gyvenimo fazė yra dovana pagilinti santykį su Dievu. Nepamirškite, kad tarp vertingų
išteklių, kuriuos turite yra malda: tapkite užtarėjais pas Dievą, melsdami su tikėjimu
ir nuolatos. Melskite už Bažnyčią, taip pat už mane, už pasaulio poreikius, už vargšus,
už tai, kad pasaulyje nebebūtų prievartos. Senelių malda gali apsaugoti pasaulį galbūt
labiau, nei daugybė pastangų. Jūsų maldai patikiu Bažnyčios gėrį ir taiką pasaulyje.
Popiežius jus myli ir jumis pasitiki. Jauskitės mylimi Dievo ir mokėkite mūsų visuomenei,
tokiai individualistinei ir ieškančiai rezultatų, perduoti Dievo meilės spindulį.
(Vatikano radijas)