Popiežiaus „Motu proprio“ dėl Popiežiškosios lotynistikos akademijos įsteigimo
Šeštadienį, lapkričio 10 dieną, buvo paskelbtas Benedikto XVI „Motu proprio“, kuriuo
buvo įsteigta Popiežiškoji lotynistikos akademija „Lotynų kalba“.
Lotynų kalba
visada buvo labai vertinama katalikų Bažnyčios ir popiežių, kurie rūpinosi jos pažinimu
ir sklaida, patys kalbėdami šia kalba, kuri pajėgi universaliai perduoti Evangelijos
žinią, rašoma Šventojo Tėvo potvarkyje.
Iš tiesų, nuo pat Sekminių Bažnyčia
meldėsi ir kalbėjo visomis kalbomis, tačiau krikščionių bendruomenės pirmaisiais amžiais
plačiai naudojo graikų ir lotynų kalbas, universalios komunikacijos kalbas tame pasaulyje,
kuriame gyveno ir kurių dėka Kristaus Žodis sutiko graikų-romėnų kultūros paveldą.
Po Romos imperijos išnykimo, Romos Bažnyčia ne tik toliau naudojosi lotynų kalba,
bet tapo savotiška jos sergėtoja ir skleidėja, tiek teologijos ir liturgijos sferoje,
tiek formacijoje ir žinojimo perdavime.
Ir mūsų laikais lotynų kalbos ir lotynų
kultūros išmanymas yra būtinas studijavimui istorinių šaltinių, kurie maitina daug
bažnytinių disciplinų – teologiją, liturgiją, patristiką ir kanonų teisę. Taipogi
lotynų kalba yra redaguojami, pažymint jų universalumą, lotynų apeigų liturgijos knygos,
svarbiausi popiežių magisteriumo dokumentai, kiti svarbūs aktai.
Šiuolaikinėje
kultūroje yra konstatuojamas, bendrame humanistinių studijų silpnėjimo kontekste,
pavojus, kad lotynų kalbos pažinimas taps vis labiau paviršutiniškesnis, taip pat
ir būsimų kunigų filosofijos bei teologijos studijose. Kita vertus, būtent mūsų pasaulyje,
kuriame tiek vietos turi mokslas ir technologijos, sutinkamas naujas susidomėjimas
lotynų kultūra ir kalba, ir ne tik tuose kontinentuose, kurie turi savo šaknis graikų-romėnų
pavelde. Šis dėmesys dar reikšmingesnis ir todėl, kad liečia ne tik akademinę aplinką
ar institucijas, bet ir jaunuolius bei tyrinėtojus iš gana skirtingų tautų ir tradicijų.
Todėl, pabrėžia Benediktas XVI, svarbu remti pastangas didesniam lotynų kalbos
pažinimui ir naudojimui, tiek bažnytinėje aplinkoje, tiek platesniame kultūros pasaulyje.
Įvertinant tokias pastangas, kaip niekad pravartu pritaikyti didaktinius metodus naujoms
sąlygoms ir remti santykių tinklą tarp akademinių studijų ir mokslininkų, kad būtų
tinkamai įvertintas turtingas ir daugiaformis lotynų civilizacijos paveldas.
Norint
pasiekti tokius tikslus, sekant mano pirmtakais, su šiuo „Motu proprio“ įsteigiu Popiežiškąją
lotynistikos akademiją, kuri priklausys nuo Popiežiškosios kultūros tarybos, rašo
popiežius Benediktas XVI.
*
Kartu su Šventojo Tėvo potvarkiu buvo paskelbtas
statutas, kurio antrame skyriuje apibendrinami naujosios akademijos tikslai: skatinti
lotynų kalbos ir literatūros – klasikinės, patristikos, viduramžių ir humanistinės
– studijas ir pažinimą; skatinti lotynų kalbos naudojimą rašymui ir kalbėjimui.
Būdai
šiems tikslams siekti bus publikacijų rengimas, konferencijų organizavimas, parodų
eksponavimas, formacijos seminarų vedimas tiek seminarijose, tiek kitose institucijose.
(Vatikano radijas)