Kaip jau oficialiai patvirtinta lapkričio 9 dieną, naujuoju Kenterberio arkivyskupu
bus paskirtas 56 metų Justinas Welby, kuris visai neseniai, 2011 metais tapo Durhamo
vyskupu.
Užimti istorinį Kenterberio arkivyskupo sostą reiškia tapti visos
Didžiosios Britanijos anglikonų vadovu ir Pasaulinės anglikonų Komunijos, kurią sudaro
Bažnyčios Afrikoje, Azijoje, Amerikoje, Australijoje, turinčios apie 77 milijonus
tikinčiųjų, dvasiniu lyderiu, „pirmuoju tarp lygių“.
Anglikonų vyskupas Welby
pakeis dabartinį Kenterberio arkivyskupą Rovaną Williamsą. Kaip priminė ne vienas
apžvalgininkas, prieš žengdamas religinio pašaukimo keliu, Welby, pasiturinčios šeimos
atžala, įgijo puikų išsilavinimą, pakanka paminėti karališkąjį Etono koledžą, vieną
iš žymiausių Anglijos mokyklų, ar Kembridžo universitetą. Vėliau pradėjo karjerą naftos
pramonėje, kurioje dirbo iki 31 metų. Tuo jis skiriasi nuo kelių kitų paskutinių Kenterberio
arkivyskupų, akademinio pasaulio žmonių. Vyskupas Welby yra vedęs žmoną Karoliną,
su kuria sulaukė šešių vaikų. Tačiau jų pirmagimė mergaitė žuvo avarijoje vos septynių
mėnesių amžiaus.
Vyskupą Justiną Welby, kuris Kenterberio arkivyskupo sostan
žengs jau kitais, 2013 metais, pasveikino kardinolas Kurtas Kochas, Popiežiškosios
krikščionių vienybės tarybos pirmininkas.
Leiskite man prisijungti prie visų,
kurie meldžiasi už jus ir linki jums visokeriopo džiaugsmo ir laimės naujoje tarnystėje,
kurią jūs netrukus pradėsite kaip Kenterberio arkivyskupas ir Anglikonų komunijos
dvasinis lyderis. Popiežiaus Benedikto XVI įpareigojimu ir Popiežiškosios krikščionių
tarybos vardu siunčiu jums sveikinimus ir šilčiausius linkėjimus, rašo kardinolas
Kochas.
Pasak jo, santykiai tarp katalikų Bažnyčios ir Anglikonų Komunijos
yra labai svarbi dalis visame ekumeniniame kvietime visiems krikščionims siekti Viešpaties
valios, kad „visi būtų viena“. Jau beveik penkiasdešimt metų tarp katalikų ir anglikonų
vyksta oficialus teologinis dialogas, kuris, viena vertus, padeda giliau suprasti
bendrą tikėjimo paveldą, antra vertus, tuos punktus, kurie trukdo pilnai bažnytinei
bendrystei.
Tuo pat metu santykiai tarp popiežių ir Kenterberio arkivyskupų
buvo pažymėti daugelio susitikimų, kurie išreiškė didelę dvasinę ir žmogišką draugystę,
susirūpinimą dėl Evangelijos liudijimo ir tarnavimo žmonijai.
Esu įsitikinęs,
tęsia savo laiške Popiežiškosios krikščionių vienybės pirmininkas, kad jums vadovaujant
šie puikūs santykiai toliau duos vaisių, laukiu asmeniško susitikimo su jumis ir
progų kartu įsipareigoti dėl krikščionių vienybės. (Vatikano radijas)