Mongolijoje įkurta šeštoji parapija

Paskutinį spalio savaitgalį Mongolijoje, Ulan Batore apaštalinis prefektas Wenceslao Padilla inauguravo šeštąją katalikišką parapiją šalyje. Naujosios parapijos centru tapo nedidelė šventajai Sofijai dedikuota bažnytėlė, prie kurios yra prisišliejęs slaugos centras. Tai antroji parapija, kurios įsteigimas sutampa su katalikų Bažnyčios 20-ųjų gyvenimo metų Mongolijoje sukaktimi. 1992 metais į šalį atvyko pirmieji misionieriai, tarp kurių ir dabartinis apaštalinis prefektas Padilla.

Jis, greta Ulan Batoro Petro ir Pauliaus katedros, spalio pradžioje pasodino medelį, sakydamas, kad „medis turi daug šakų, tačiau visos jos dygsta iš to paties kamieno, kuris gali simbolizuoti vienybę ir šeimos dvasią, įsišaknijusią Jėzuje (...) Medelis, kurį sodiname, dar mažas ir panašus į mūsų jauną Bažnyčią, kuri dar vaikystės laikotarpyje, tačiau turi didelį troškimą augti ir įleisti gilias šaknis į Mongolijos tautos žemę“.
Pagal prancūzų misionierių žinių agentūros EDA parengtą apybraižą, šiuo metu Mongolijoje darbuojasi 81 misionierius iš 22 kraštų, o mongolų katalikų bendruomenę sudaro 835 vyrai ir moterys, neskaičiuojant katechumenų, kurie ruošiasi krikštui. Katalikų Bažnyčiai taip pat priklauso gatvės vaikų, našlaičių, senelių namai, pradinės mokyklos, darželiai, bibliotekos, socialiniai centrai, kooperatyvai, ne viena klinika ar kitokia medicinos institucija, dažnai ten, kur anksčiau tokių paslaugų visai nebuvo.

Mongolijoje taip pat nemažai įvairių protestantų bendruomenių. Manoma, kad krikščionys gali sudaryti iki 2 procentų šalies gyventojų, kurių yra, 2009 metų duomenimis, apie 2,7 milijono.

Jei Mongolijos sostinėje Ulan Batore dabar yra jau keturios parapijos, tai kituose milžiniškuose plotuose tėra dvi, nors daug kur veikia nedidelės misijos, koplyčios, katalikiškos mokyklos. Taip yra ir dėl tam tikro valdžios spyriojimosi, jos prašant, kaip nurodo įstatymai, leidimo įsteigti oficialius kulto namus. Pavyzdžiui, centrinėje provincijoje jau penkiolika metų šv. Pauliaus iš Šartro kongregacijos seserys vadovauja mokyklos, tačiau neleidžiama atidaryti kulto namų ir parapijos, nepaisant pakartotinių prašymų.

Taip yra ir dėl valdžios teikiamos paramos budizmui ir tibetietiškam šamanizmui, tradicinėms Mongolijos religijoms, užgniaužtoms komunistinio režimo metais.

Beje, su Bažnyčios Mongolijoje gimimu yra susietas ir lietuviškas vardas – arkivyskupo Jono Bulaičio, kuris buvo pirmasis apaštalinis nuncijus Mongolijoje, reziduojantis Pietų Korėjoje, 1992 metais atkūrus Šventojo Sosto ir Mongolijos diplomatinius santykius. Arkivyskupas Bulaitis, amžinybėn iškeliavęs prieš beveik dvejus metus, daug dėjo pastangų dėl Evangelijos sėklos augimo plačiose Mongolijos stepėse. (Vatikano radijas)