Ekumeninis vakaras apie tradicinius šermenų giedojimus ir papročius Klaipėdoje
Jau ketvirti metai Klaipėdos etnokultūros centre gyvuoja renginių ciklas „Tradiciniai
giedojimai“. Didelis dėmesys skiriamas tikėjimo ir liaudies tradicijai, tautinio-religinio
tapatumo gaivinimui ir ugdymui.
Gražų spalio 26-sios vakarą Klaipėdos miesto
gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į renginį „Tradiciniai giedojimai. Šermenų giesmės
ir papročiai Romos katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių tradicijoje“.
Gausiai susirinkusiai
auditorijai renginio vedantysis, kun. Saulius Stumbra, visus pasveikino ir pristatė
svečius. Anot kunigo, renginio tema įdomi ir intriguojanti. Pirmą kartą dviejų seniausių
ir didžiausių krikščioniškų bendruomenių atstovai pristatys savo tradicinius giedojimus
ir papročius šermenų apeigose. Renginyje dalyvavo Klaipėdos Visų Rusų šventųjų parapijos
kunigas, protojerėjus Viktoras Timoninas ir giesmininkų grupė bei Klaipėdos Marijos
Taikos Karalienės parapijos giesmininkai (vado. V. Budreckis). Renginį vedė Klaipėdos
universiteto doktorantas, kun. Saulius Stumbra.
„Šventojo Rašto žodžių padrąsinti
krikščionys su tikėjimu ir viltimi palydi savo mirusiuosius per gyvenimo ir mirties
slenkstį. Per daugiau nei 2000 metų susiformavo turtinga šermenų tradicija, persmelkta
Kristaus prisikėlimo žinia. Šermenų maldos, giesmės ir apeigos yra katalikų liaudiškojo
pamaldumo dalis. Šermenys – tai budėjimas prie mirusiojo iki laidotuvių (šarvojimas,
budynės, laidotuvės). Turtingiausios šermenų tradicijos sutinkamos Žemaitijos etnografiniame
regione“ – kalbėjo kunigas.
Susirinkusiai auditorijai buvo pristatyta abiejų
Bažnyčių šermenų tradicija. Pristačius katalikiškas šermenų tradicijas tėvas Viktoras
įdomiai papasakojo apie kai kuriuos skirtumus šermenyse tarp katalikų ir stačiatikių.
Anot tėvo Viktoro, ir katalikų, ir stačiatikių akcentuojamas žmogaus tikėjimo kelias,
nes Bažnyčia palydi su malda ir liturginėmis apeigomis savo vaikus, ir ši mintis palydi
visą šermenų nuotaiką. Stačiatikių giesmininkai pagiedojo ištrauką iš šermeninių giedojimų
(litiniją).
Vakaro metu ne tik aktualiai pateikta informacija apie tikėjimo
ir vilties ženklus krikščioniškose šermenyse, bet ir pasiklausyta, o ir kartu giedota
daug tradicinių katalikiškų giesmių, kurios gyvos šermenų tradicijoje nuo vyskupo
M. Valančiaus kantičkų iki šių dienų. Giesmes skambiai vedė Klaipėdos Marijos Taikos
Karalienės parapijos giesmininkai vadovaujami Vidmanto Budreckio.
Po bendros
„Viešpaties Angelo“ maldos renginio žiūrovai turėjo galimybę užduoti klausimus. Puiki
proga sužinoti, abejonę išsklaidyti ar net pasitikrinti savo žinias. Vienas kitą papildydami
į klausimus atsakinėjo abiejų Bažnyčių dvasininkai.
Tikėjimo metų pradžia,
Visų šventųjų ir Vėlinių dienų artumas suteikė ypatingą nuotaiką visam vakarui. Artėjantis
žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus priminė visiems renginio dalyviams apie Naujosios
evangelizacijos kvietimą – atnaujinti savo bendrystę su Jėzumi Kristumi.
Renginiai
„Tradiciniai giedojimai“ vykstantys Klaipėdoje, tarsi gražus atliepas į Naujosios
evangelizacijos kvietimą skelbti Jėzų ne tik ad extra, bet visų pirma ad intra, tikintiesiems
ir kultūroms, kuriose Evangelijos druska nustojo sūrumo.