Bažnyčia pasiskelbė naują šūkį. Per kiek daugiau nei metus – nuo Vatikano II Susirinkimo
atidarymo jubiliejaus, spalio 11 d., iki ateinančių metų Kristaus Karaliaus iškilmės
– vyks renginiai, susibūrimai, suvažiavimai bendra „Tikėjimo metų“ tema. Po apaštalui
Pauliui skirtų metų, po kunigų metų, dabar seka metai skirti didžiajam naujojo evangelizavimo
projektui.
Tikėjimo metai jau turi visiems svarbiems įvykiams būdingus atributus:
iškilmingą atidarymą ir užbaigimą, numatytus ypatingus įvykius, specialiai skurtą
logotipą. Tikėjimo metų renginiai vyks ne tik Vatikane. Jei viskas vyks kaip sumanyta,
į minėjimą plačiai įsijungs vietinės Bažnyčios vietiniu mastu rengiamais minėjimais
ir susitikimais ar kitais šiems ypatingiems metams skirtais renginiais.
Antra
vertus, tokie teminiai metai savyje slepia visiems didiesiems renginiams būdingą riziką,
tokią, su kuria susiduriama organizuojant Pasaulio jaunimo dienas. Susitinka tūkstančiai
žmonių, bendravimas, muzika, pakilumas, ypatinga atmosfera paveikia žmones, bet vėliau,
kaip jie grįžta į namus, į savo kasdienybę, sunku išlaikyti tą nepaprastą susitikimo
dvasią. Panašiai gali atsitikti ir su renginiais, numatytais švenčiant Tikėjimo metus.
Taip jau yra, kad didieji renginiai patraukia visą žmogaus dėmesį tik tol kol jie
trunka. O juk tikėti turime kiekvieną dieną, tikėjimas turi tęstis laike, jam reikia
liudijimo, jį reikia perduoti. Tikėjimas turi nuolatos iš vidaus keisti tikintįjį.
Vienos akimirkos nuotaikos – nors jis ir labai pakili – negana.
Tad kas gi
yra Tikėjimo metai?
Popiežius Benediktas tai paaiškino savo homilijoje pernai
spalio 16 d. pranešdamas apie skelbiamus šiuos metus. Ta proga jis panaudojo keletą
raktažodžių: duoti, vesti, stiprinti, dovanoti ir, žinoma, skelbti. Popiežius nori,
kad tai būtų – jo paties žodžiais tariant – impulsas Bažnyčiai. Kiek vėliau tą pačią
dieną, Vidudienio maldos proga, Popiežius patikslino ko siekiama šiais metais: tai
nebus tik Susirinkimo jubiliejaus minėjimas, bet skelbimo atnaujinimas ir stiprinimas.
Tikėjimo metai turi būti veiklos metai, turi sužadinti gyvybingą tikėjimą.
Tikėjimo
metų kaip įvykio minėjimas irgi svarbus. Renginiai ir susitikimai, Mišios ir koncertai
neišsprendžia konkrečių atvirų klausimų, tačiau gali juos iškelti į paviršių. Dėl
to svarbūs ir atskiri renginiai, nes jie kaip tik ir gali būti labai konkretus postūmis,
padedantis įsisąmoninti tai kas svarbu.
Tikėjimo metais siekiama to paties
ko siekia ir šį mėnesį vykstantis Vyskupų Sinodo susitikimas. Tai pratęsimas to, ką
svarstė Susirinkimas. Tai tarsi atsinaujinimo atnaujinimas.
Tad gerai, kad
Bažnyčia ryžtasi visus metus skirti tikėjimo skelbimo šiandieniniame pasaulyje skatinimui
ir kad visi į tai įtraukiami. Tai ir yra pagrindinis Tikėjimo metų tikslas. O visa
tai kas turi įvykti, kaip visada, įvyks kasdienybėje.
(Šio straipsnio autorius
yra Vatikano radijo laidų vokiečių kalba redakcijos vadovas. Vatikano
radijo redakciniai straipsniai skelbiami kas dvi savaites.)