Baigėsi Europos vyskupų konferencijų tarybos susitikimas. Kardinolo A. Bačkio komentaras

Paskutinę rugsėjo dieną, sekmadienį, baigėsi Šveicarijoje vykęs Europos vyskupų konferencijų tarybos susitikimas. Šią tarybą sudaro 33 Europos kontinente veikiančių vyskupų konferencijų pirmininkai, taip pat Liuksemburgo, Monako ir Kipro maronitų arkivyskupai, Mukačevės (Ukraina) ir Kišiniovo (Moldavija) vyskupai. Šiame susitikime Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininką Kauno arkivyskupą S. Tamkevičių pavadavo Vilniaus arkivyskupijos ganytojas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pagrindinė susitikimo tema buvo naujasis evangelizavimas, aplink kurį sukosi kitos potemės – socialiniai ir dvasiniai šiandienos iššūkiai, religijos laisvė Europoje, Tikėjimo metai, Vatikano II Susirinkimo jubiliejus.

Susitikimui vietą suteikė Sankt Galeno vyskupija. Sankt Galeno ištakos siekia VII amžiaus pradžią, kai šiose vietovėse apsigyveno vienuolis iš Airijos, vardu Galenas, keliavęs su kitais į Italiją, tačiau pakeliui pasiligojęs ir likęs dabartinėje Šveicarijoje.

Su keliais kitais palydovais jis įsteigė pirmąją atsiskyrėlių bendruomenę. Gerokai vėliau, jau po mirties, buvo įsteigta ir pastatyta abatija, kuri viduramžiais tapo tikrai svarbiu Europos religijos ir kultūros centru, o aplink abatiją išaugo miestas. Šv. Galeno abatijos biblioteka yra žinoma kiekvienam viduramžių mokslininkui. Kaip tik šiais metais Sankt Galenas mini savo 1400 metų jubiliejų (612-2012).

Sekmadienio šventosiose Mišiose Sankt Galeno katedroje homiliją sakęs vyskupas Markus Buchel priminė savo miesto augimo evoliuciją – nuo kuklios celės, kurioje gyveno vienas, tačiau charizmatiškas žmogus, iki įspūdingos abatijos ir Bažnyčios bendruomenės, kuri šiandien kovoja dėl vietos sekuliarizuotame pasaulyje.

Vyskupas Buchel priminė italų kardinolo ir jėzuito Carlo Maria Martini nesename priešmirtiniame interviu užduotą klausimą ir tuo pat metu kvietimą Bažnyčiai pažvelgti į save: gerovės Europoje ir Amerikoje Bažnyčia yra pavargusi, kultūra pasenusi, bažnyčios didelės, vienuolijų namai tušti, apeigos išpūstos, bažnytinė biurokratija pakibusi ore. Bet ar tai išreiškia kas mes esame? Ar kultūrinės gėrybės, kuriomis rūpinamės, tarnauja žmonėms ir Evangelijos skelbimui? O gal varžo mūsų jėgas?

Linkiu ir meldžiuosi, kad naujajam evangelizavimui skirti apmąstymai ir pastangos būtų lydimi didelio pasitikėjimo Šventosios Dvasios veiksmingu veikimu ir rūpesčiu suprasti, kokie yra šiandienos žmonės, - kalbėjo Sankt Galeno vyskupas, priminęs sekmadienio Šventojo Rašto skaitinių pamoką – Dievas veikia kur nori ir net tas, kuris, rodos, yra svetimas Evangelijos logikai, gali būti malonės įrankis.

Kristus dalina dvasios dovanas tiems, kurie gali jas priimti. Būdami ganytojais, tikimės atpažinti ir remti pašaukimus bei Bažnyčios žmonių intelektualinius sugebėjimus, kad šie galėtų naudingai tarnauti Bažnyčiai. Kita vertus, naujasis evangelizavimas nereiškia kito, kaip atverti širdis ir ausis Dievo žodžiui, atskleisti Kristaus bendruomenę, tokia turtingą dvasia, - sakė šveicarų vyskupas.

Europos vyskupų konferencijų tarybos temas Vatikano radijui komentavo Vilniaus arkivyskupas kardinolas Bačkis:



Džiaugiuosi galėdamas atstovauti Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininką arkivyskupą Tamkevičių čia Sankt Galene, kur vyksta visos Europos vyskupų konferencijų pirmininkų suvažiavimas.

Tema šiais metais buvo labai aiški: tai surišta su evangelizacija, kokie yra šios dienos ir socialiniai, ir dvasiniai iššūkiai. Labai gražios paskaitos. Kalbėjo vienas universiteto profesorius: kaip reikia valdyti Bažnyčią, kokie iššūkiai Bažnyčiai, santykiai su spauda, labiau techniškai.

Turėjome labai įdomią Italijos konstitucinio teismo teisėjos paskaitą, kurioje papasakota apie juridinį pozityvizmą, kuris yra labai stiprus ir kuris iš Europos, iš Briuselio eina į visus kraštus, taip pat Lietuvoje. Žinoma, buvo teologinis apmąstymas, žiūrint į mūsų dienų kultūrą, kurioje užmiršta pagrindinė vertė – žmogus – ten, kur daromi įstatymai, socialinės politikos. Užmiršome žmogų ir viskas skaičiuojama pinigėliais, kaip išsiversti, kaip sumažinti skolas.

Tema buvo (apsvarstyta) iš žmogiško taško, juridinio taško ir, sakyčiau, visuomeninio taško. Buvo gražus pasidalijimas, buvo tikrai naudinga mums, pradedant šiuos Tikėjimo metus, žiūrėti kaip galima išgelbėti mūsų laikų žmogų ir tą kultūrą, kuriame jis išaugęs, paveikti tą kultūrą krikščioniška prasme.

Pagal mane, tas buvo pasakyta, kultūra, religija ir teisinė sistema turi eiti kartu. Jei išsiskiria, tada einam savotiškos dekadencijos keliu ir galime prarasti savo tautinį identitetą, savo nepriklausomybę. Mes nepriklausome nuo kokios super Europos, bet priklausome nuo savo krašto konstitucijos ir įstatymų. (Vatikano radijas)