Popiežius Jonas XXIII piligrimas Lorete ir Asyžiuje. Jono Pauliaus II mokymas apie Vatikano II Susirinkimą

Spalio 2 dieną prieš penkiasdešimt metų Vatikano dienraštis „l’Osservatore Romano” pirmajame puslapyje paskelbė žinią apie popiežiaus Jono XXIII Apaštališkąją kelionę į Loreto šventovę. Priartėjus Vatikano II Susirinkimo atidarymui Popiežius nusprendė nuvykti kaip piligrimas į Loretą spalio 4 dieną, šv. Pranciškaus šventės dieną ir grįždamas į Romą sustoti serafiškojo tėvo mieste Asyžiuje, išmelsti Pranciškaus, meilės ir taikos šventojo, užtarimo. Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo įvykio, Popiežiškosios Loreto šventųjų namų šventovės delegatūra Loreto Apaštališkųjų rūmų Bramantės rūsiuose surengė parodą “Jonas XXIII piligrimas Lorete ir Asyžiuje”. Iki 2013 metų sausio 27 dienos veikiančią paroda spalio 4 d. atidarys popiežius Benediktas XVI. Jis į Loretą vyksta savo pirmtako kelionės metinių proga Loreto Dievo Motinai pavesti Vatikane netrukus prasidėsiančius Vyskupų sinodą ir Tikėjimo metus.

Palaimintasis popiežius Jonas, dažnai vadinamas “Geruoju popiežiumi”, į Loretą keliavo traukiniu. Išriedėjęs iš Vatikano geležinkelio stoties, sąstatas Italijoje pravažiavo Lacijaus, Umbrijos ir Markių regionus. Pakeliui į Loretą kiekvienoje popiežiaus pravažiuojamoje stotyje rinkosi tūkstančiai žmonių. Popiežiaus Benedikto XVI kelionę tikintieji galės lydėti tik malda, mat Šventasis Tėvas kelionei į Loretą ir atgal panaudos sraigtasparnį.

Popiežiaus Jono XXIII kelionė į Loretą buvo istorinės reikšmės įvykis, nes tai buvo pirmoji Popiežių pastoracinė kelionė už Romos miesto ribų po ilgiausių metų pertraukos. Mat dėl istorinių aplinkybių popiežiai nuo 1857 metų nebebuvo išvažiavę iš Romos miesto. Paskutinis buvo popiežius Pijus IX, keliavęs savo valstybės teritorijoje. Pal. Jono XXIII kelionė į Loretą, skirta prasidedančiam Vatikano II susirinkimui, davė pradžią visoms vėlesnėms Apaštališkosioms kelionėms į pasaulį. Po mažiau nei metų, į Petro sostą Romoje išrinktas Paulius VI - popiežius, užbaigęs Vatikano II Susirinkimą – pradėjo rengti tarptautines apaštališkąsias keliones į visus pasaulio žemynus. Pirmoji buvo į Šventąją Žemę 1964 metais. Nuo tada visi kiti popiežiai, išskyrus Joną Paulių I, surengė 137 tarptautines apaštališkąsias keliones.

Viena Apaštališkoji kelionė buvo į Baltijos šalis 1993 metais. Lietuvą, Latviją ir Estiją aplankęs popiežius Jonas Paulius II kalbose ir homilijose daug kartų citavo Vatikano II Susirinkimo dokumentus, ragino jaunimą, suaugusiuosius, atskirai kunigus, taip pat kitus pastoracijos darbuotojus „tinkamai pasinaudoti Vatikano II susirinkimo mokslu ir nurodymais“.

Susitikime Vilniuje su lenkų bendruomenės atstovais lenkas popiežius sakė: „Stebėdami įvykius visoje Europoje, negalime nepastebėti, koks ryškus yra poreikis, kad visos tautos, atmetusios pavojingą nacionalizmo pavojų, vienytųsi jausdamos atsakomybę, nors ir kiekviena savaip įgyvendindama integracijos procesą. Iš savo pusės Bažnyčia, atsižvelgdama į Vatikano II Susirinkimo patarimus, suvokia jai būdingą misiją istorijoje ir daro viską, ką gali, kad tą procesą palengvintų“.

Pal. Jonas Paulius II drauge išsakė Bažnyčios Lietuvoje, iškentusios sunkų sovietmetį, giliuosius troškimus: „Po pusės amžiaus tylos apie Dievą ir bažnytinio gyvenimo prievartinio apribojimo vien tik apeigine veikla Bažnyčios viduje Lietuvos tikintieji, be abejonės, trokšte trokšta pagilinti savo tikėjimą“, sakė Lietuvos vyskupams Jonas Paulius II ir pridūrė: „Šiam tikslui labai padės neseniai išspausdintas „Katalikų Bažnyčios Katekizmas“. Jis autoritetingai supažindina su visu krikščioniškuoju mokslu pagal Vatikano II Susirinkimo dvasią“. Mintį popiežius pratęsė kalboje jaunimui Kaune: „Po sunkių ir ganėtinai rizikingų metų parapijos ir kitos bažnytinės įstaigos deda pastangas, - sykiais itin vargingai, - ieško progų susitikimams, kur žmonės galėtų augti kaip asmenybės ir kaip bendruomenės nariai. Jau ženklūs Lietuvoje ir įvairūs dvasiniai judėjimai, kurie neretai yra kaip įžanga, o kartais kaip Vatikano II Susirinkimo vaisius. Ganytojų atidžiai ir rūpestingai vadovaujami, tokie judėjimai, bendrijos gali tapti rimta parama brandinant lietuvių jaunimą žmogiškąja ir dvasiškąja prasme.“

Susitikime su kultūros veikėjais Vilniaus universitete, Jonas Paulius II kalbėjo:
(Vatikano radijas)