Ateinančią savaitę prasideda spalio mėnuo, kuris liaudies pamaldumo tradicijoje ypatingai
skirtas Švč. Mergelei Marijai. Pagerbdami Dievo Motiną tikintieji visame pasaulyje
spalį kalba Rožinį – maldą, kurioje kartu su Mergele Marija, tarsi jos akimis, kontempliuojami
svarbiausi Kristaus gyvenimo slėpiniai.
Šių metų spalio mėnesį taip pat sukaks
10 metų nuo palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkojo laiško Rosarium Virginis Mariae,
kuriuo tradicinė trijų dalių Rožinio malda, susidedanti iš džiaugsmo, skausmo ir garbės
slėpinių, papildyta dar viena dalimi – šviesos slėpiniais, kuriuose apmąstoma Jėzaus
viešoji veikla Palestinoje nuo Krikšto Jordane iki Paskutinės vakarienės. Rožinio
maldą reformavusį dokumentą Jonas Paulius II paskelbė 2002 m. spalio 16 d.
„Rožinis
yra kontempliavimo ir tylos malda, - taip prieš keletą metų apie šią maldą kalbėjo
popiežius Benediktas XVI. Iš šalies žiūrint, gali atrodyti, kad tai daugiažodžiavimas,
sunkiai suderinamas su meditavimui būtina tyla. Tačiau iš tiesų, „Sveika Marijų“ kartojimas
neišblaško vidinės ramybės, bet ją dar labiau sutelkia, panašiai kaip psalmių kalbėjimas
Valandų liturgijoje. Rožinio malda susideda iš biblinių elementų. Jų kontempliavimą
dažnai palydi ir atitinkamos Šv. Rašto ištraukos skaitymas. „Tėve Mūsų“ malda suteikia
Rožiniui vertikaliąją dimensiją. Rožinį kalbantis žmogus sūniškai, Kristaus pavyzdžiu,
kreipiasi į Dangaus Tėvą. „Sveika Marija“ maldos pirmoji dalis yra žodžiai, paimti
iš Evangelijos, o antrąja dalimi mes kreipiamės į Mariją ir išpažįstame, jog tikime
tuo ypatingu vaidmeniu, kuris jai buvo skirtas Dievo planuose“. (Vatikano radijas)