Irako tarptautinė asirų agentūra paskelbė atnaujintą ataskaitą apie tai, ką asirų
bendruomenei teko išgyventi per pastaruosius aštuonerius devynerius metus, nuo 2004
metų karo Irake pradžios: žudynes, grasinimus, fizinę ir psichologinę prievartą, atakas
prieš jų asmeninį turtą ir maldos namus.
Asirai yra seniausia Irako etninė
grupė, jų istorinės šaknys siekia tūkstančiais metų giliau už vėliau čia apsigyvenusius
kurdus ir arabus. Asirai yra krikščionys, priklausantys trejoms Bažnyčioms: apaštalinei
rytų katalikų asirų Bažnyčiai, sirų ortodoksų Bažnyčiai ir Babilono chaldėjų Bažnyčiai.
Iki
2003 metų jų Irake buvo apie pusantro milijono, apie 8 procentus visų šalies gyventojų.
Šiuo metu pusė iš jų pabėgo iš šalies.
Tarptautinės asirų agentūros ataskaitoje
tiksliai išvardijami išpuoliai prieš asirų bendruomenę. Reikia pridurti, kad tai tik
dokumentuoti ir patikrinti faktai. Tačiau nėra abejonių, kad jų gerokai daugiau, mat
daug kas iš baimės ar noro kuo greičiau viską užmiršti nepranešė apie patirtus grasinimus
ar netekimus, net ir atsidūrę už Irako sienų.
Nuo 2004 metų smurtine mirtimi
žuvo virš trijų šimtų asirų. Tiesa, kad žuvo ir tūkstančiai musulmonų, šiitų arba
sunitų. Tačiau mirčių kontekstas skirtingas: musulmonų bendruomenės kaunasi dėl šalies
kontrolės ir yra abipusiškai ginkluotos. Vienai pusei padarius išpuolį kita atsako.
Tuo tarpu asirai nesirungia dėl valdžios, neatsako prievarta į puolimus ir tampa aukomis
būtent todėl, kad yra asirai ir krikščionys.
Nuo 2006 metų buvo nusitaikyta
į asirų dvasininkus, kad ir kokiai Bažnyčiai jie priklausytų. Buvo nužudyta 12 kunigų
ir dar trys diakonai. Keli kunigai buvo pagrobti ir paleisti už išpirką. Nuo žudikų
ar pagrobėjų rankos 2008 metais žuvo arkivyskupas Paulius Rahho, kartu su trim bendrakeleiviais.
2007 mašinoje buvo sušaudytas kunigas Ragheed Ganni ir trys su juo važiavę diakonai.
Jų automobilis buvo užminuotas, siekiant susprogdinti ir gelbėtojus. Ortodoksų kunigo
Pauliaus Iskander kūnas buvo rastas barbariškai sumaitotas – nukirstos galūnės, galva.
Nuo 2004 iki 2012 metų surengti 72 sprogdinimai prieš asirų bažnyčias, dažniausiai
užmušant ir žmones. 2010 metais teroristai puolė chaldėjų asirų bažnyčią, nužudydami
50 tikinčiųjų ir du jų kunigus.
Ataskaitoje taip pat minimi asirų merginų pagrobimai,
prievarta jas atverčiant į islamą arba išprievartaujant. Kai kurios moterys buvo nušautos
tiesiog gatvėse vien todėl, kad nenešiojo skarelių, kaip reikalavo musulmonų fundamentalistai.
Grubia prievarta nemusulmonai buvo verčiami laikytis islamiškų papročių ir islamo
teisės, kaip kad liudija epizodas Doros mieste: vietinis ekstremistas imamas pareikalavo,
kad kiekviena asirų šeima sumokėtų mokestį už „saugumą“. Neturintiems pinigų jis pasiūlė
pasiųsti vieną šeimos narį į penktadienio pamaldas, kad šis viešai pareikštų atsiverčiąs
į islamą. O jei ir to nenorėtų padaryti, šeima privalo nedelsiant palikti namus, o
visa tai, kas juose – jau mečetės nuosavybė. Šimtai krikščionių asirų parduotuvėlių
buvo reketuojamos ar visai sunaikintos, dažnai nužudant ir jų savininkus ar darbuotojus.
Netrūko anoniminių ar ekstremistų pasirašytų laiškų su pažadais „mirtimi nubausti“
visus krikščionis, jei jie nepadarys to ar kito dalyko. Taip buvo kuriamas visuotinis
baimės klimatas.
Galiausiai ataskaitoje išvardijamos visos aukos, žuvusios
per užpuolimus, pagrobimus ar sprogdinimus, trumpai aprašant jų aplinkybes. Kai kurios
iš jų atspindi itin didelį budelių žvėriškumą – aukos buvo kankinamos, pjaustomos,
pjudomos šunimis, deginamos. (Vatikano radijas)