Islandijos sostinėje Reikjavike šiomis dienomis vyko Skandinavijos vyskupų konferencijos,
dar vadinamos Šiaurės vyskupų konferencija, plenarinis posėdis. Konferenciją sudaro
vyskupai, vadovaujantys nedidelėms katalikų bendruomenėms Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje,
Suomijoje ir Islandijoje. Šiose penkiose šiaurinės Europos šalyse iš viso yra tik
apie 250 tūkstančių katalikų, kurių bendruomenės paprastai veikia didesniuose miestuose
ir kurių narių žymi dalis yra ne vietinės kilmės gyventojai, bet imigrantai ir jų
palikuonys. Minėtose penkiose šiaurinės Europos šalyse veikia septynios katalikų vyskupijos.
Daugiausia vyskupijų – trys – veikia Norvegijoje. Likusiose šalyse – Suomijoje, Švedijoje,
Danijoje ir Islandijoje – po vieną. Pastarųjų vyskupijų kanoninės ribos sutampa su
valstybių ribomis. Kopenhagos vyskupija yra pati didžiausia, nes į jos kanonines ribas
įeina ne tik europinės Danijos teritorija, bet ir visa didžiulė Grenlandija.
Islandijoje
vykusio vyskupų konferencijos plenarinio posėdžio metu daugiausia dėmesio skirta jau
priartėjusiems Tikėjimo metams, įvairioms iniciatyvoms, kurių šia proga imamasi visos
Vyskupų konferencijos mastu ir vietinėse bendruomenėse. Pastarojo vyskupų susitikimo
metu taip pat nuspręsta labiau koordinuoti naujų kunigų ugdymą. Kartu pasidžiaugta,
kad šiuo metu kunigystei ruošiasi net du šimtai seminaristų, nepaisant to, kad katalikai
Skandinavijoje sudaro labai nedidelę mažumą.(Vatikano radijas)