Popiežius, vietoj įprastinės katechezės – pastaruoju metu Šventasis Tėvas bendrosiose
audiencijose veda pašnekesius apie maldą – šį trečiadienį apžvelgė sekmadienį pasibaigusią
savo trijų dienų kelionę į Libaną, kurios pagrindinis tikslas buvo pasirašyti, paskelbti
ir įteikti Apaštališkąjį paraginimą Bažnyčiai Artimuosiuose Rytuose, dokumentą, kuriuo
buvo užbaigtas dar 2009 metais pradėtas ir Vatikane 2010 metais švęstas Vyskupų sinodas.
Noriu
mintimis ir širdimi trumpai paminėti nepaprastas kelionės Libane dienas, kelionės,
- sakė popiežius Benediktas, - kurios stipriai troškau, nepaisant sunkių aplinkybių,
nes tėvas privalo visuomet būti šalia savo vaikų, kai jie išgyvena rimtas problemas.
Dėkodamas visiems, kurie prisidėjo prie kelionės rengimo ir įgyvendinimo,
popiežius tvirtino, kad ši jo kelionė buvo svarbus bažnytinis įvykis, tačiau tuo pačiu
ir puiki proga dialogui. Artimųjų Rytų regiono kraštų patiriamų sunkumų atžvilgiu
Popiežius liudijo savo artumą, užtarė teisėtus gyventojų lūkesčius, juos drąsino savo
taikos žinia. Popiežius įsakmiai paminėjo konfliktą Sirijoje, kurį pavadino baisiu,
pareikalavusį tūkstančių žmonių gyvybių ir sukėlusį bangą pabėgėlių, kurie traukiasi
į kitus regiono kraštus, kuriuose saugiau. Popiežius sakė, kad nepamiršta ir sunkios
Irako padėties. Per visą kelionę, – kalbėjo Benediktas XVI, - Libano gyventojai, kaip
ir iš kitų regiono kraštų atvykę svečiai – katalikai, kitų Bažnyčių, bažnytinių bendruomenių
ir įvairių musulmonų bendruomenių atstovai – galėjo entuziastingai, palankioje atmosferoje
išgyventi svarbią abipusės pagarbos ir brolystės patirtį, o tai buvo stiprus vilties
ženklas visai žmonijai. Tačiau ypač susitikimas su tūkstančiais Libano ir Artimųjų
Rytų katalikų sužadino padėkos už jų tikėjimo ir liudijimo uolumą jausmus, - kalbėjo
audiencijos dalyviams popiežius.
Dėkoju Viešpačiui už tokią brangią dovaną,
teikiančią vilties regiono Bažnyčios ateičiai: jaunimo, suaugusiųjų, šeimų, atkakliai
trokštančių visu gyvenimu įsišaknyti Kristuje, išlikti prisirišusiais prie Evangelijos
ir žengti kartu Bažnyčioje.
Padėkojęs katalikų patriarchams ir vyskupams bei
Libano vyriausybei Šventasis Tėvas pasidžiaugė musulmonų bendruomenės atstovų pagarbiu
ir nuoširdžiu priėmimu. Jų nuolatinis dalyvavimas kelionės renginiuose suteikė progą
perduoti dialoguojančių ir bendradarbiaujančių krikščionybės ir islamo žinią. Man
regis, jog jau išmušė valanda, kad krikščionys ir musulmonai kartu nuoširdžiai ir
ryžtingai liudytų bendrą nusistatymą prieš padalijimus, smurtą ir karus, - sakė Benediktas
XVI.
Šventasis Tėvas pažymėjo, kad katalikai, atvykę iš kaimyninių kraštų
su uolumu paliudijo savo gilų prisirišimą prie Petro įpėdinio ir tęsė:
Dienos
praleistos Libane buvo nepaprasta tikėjimo ir intensyvaus religingumo išraiška, kaip
ir pranašiškas taikos ženklas. Daug tikinčiųjų, atvykusių iš visų Artimųjų Rytų, galėjo
susimąstyti, dialoguoti ir melstis kartu, atnaujindami savo įsipareigojimą įšaknyti
savo gyvenimus Kristuje. Esu tikras, kad libaniečių tauta gebės su nauju pasiryžimu
liudyti taiką, kuri kyla iš pasitikėjimo Dievu. Trokštu, kad mano taikos žinia, kaip
ir paliudyta pagarba, padėtų regiono valdantiesiems imtis ryžtingų taikos žingsnių
ir padės gerinti susipratimą santykiuose tarp krikščionių ir musulmonų. Aš savo ruožtu
malda toliau lydėsiu brangias regiono tautas, idant jos liktų ištikimos prisiimtiems
įsipareigojimams, - sakė popiežius, skaitlingose Libano šventovėse garbinamos Marijos
užtarimui pavesdamas praėjusios savo pastoracinės kelionės vaisius, išsakytus gerus
linkėjimus, kaip ir teisėtus viso Artimųjų Rytų regiono lūkesčius.
Po trečiadienio
bendrosios audiencijos popiežius Benediktas XVI sugrįžo į savo rezidenciją Kastelgandofe.
(Vatikano radijas)