Pagonių kiemas Stokholme. „Pasaulis su Dievu ir be Dievo“.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį, rugsėjo 13 ir 14 dienomis, Popiežiškoji
kultūros taryba Švedijos sostinėje surengė „Pagonių kiemą“ – tikinčiųjų ir netikinčiųjų
diskusijų susitikimą, tema: „Pasaulis su Dievu ir be Dievo“. Susitikimams vadovavo
Popiežiškosios kultūros tarybos primininkas kardinolas Gianfranco Ravasi. Dalyvavo
Švedijos kultūros ir mokslo pasaulio atstovai, religijų atstovai, taip pat ir savo
ateizmą viešai deklaruojantys netikintieji. Prie susitikimo organizavimo prisidėjo
Švedijos ambasada prie Šventojo Sosto ir Švedijos karališkojo mokslų akademija, pasaulyje
žinomoje pirmiausiai jos teikiamomis Nobelio premijomis.
Susitikimai vyko Švedijos
karališkosios mokslų akademijos rūmuose. Pirmąją dieną diskutuota trimis temomis:
„Ką reiškia tikėjimas arba netikėjimas?“, „Kas yra žmogus?“, „Ar yra nematerialusis
pasaulis?“. Buvo kalbama apie asmeninę tikėjimo ir netikėjimo patirtį, apie mokslinio
pažinimo ribas, apie sąžinę. Antrąją dieną daugiau dėmesio skirta socialiniams ir
kultūriniams tikėjimo arba netikėjimo aspektams, diskutuota apie tai kiek nuo religijų
priklauso gyvenimo pasaulyje kokybė, ar religijos padaro pasaulį ir gyvenimą jame
geresnį ir laimingesnį.
Stokholme surengtas „Pagonių kiemas“ sulaukė netikėtai
didelio dėmesio. Paprastai į susitikimus, organizuojamus Karališkojoje Mokslų akademijoje,
žiūrima kaip į siauram ratui skirtus specifinius renginius. Ir nors iš pradžių buvo
baiminamasi, kad toks susitikimas ganėtinai sekuliarizuotoje Švedijos visuomenėje
gali nesusilaukti atgarsio, Akademijos salėje neliko nė vienos laisvos vietos. Pirmą
kartą šios institucijos istorijoje debatams vadovavo Katalikų Bažnyčios kardinolas.
Kiti dalyviai buvo liuteronų vyskupas, aktyvaus krikščionių jaunimo atstovė, netikintys
mokslininkai, vienas neseniai į krikščionybę atsivertę mokslininkas, tikintys ir netikintys
rašytojai, niekada netikėjęs ateistas ir ateistu tapęs krikščionis, musulmonė feministė.
Kaip
apibendrindama rezultatus Vatikano radijui sakė Švedijos ambasadorė prie Šventojo
Sosto Ulla Gudmundsson, ši susitikimas parodė, kad tikėjimas ir netikėjimas yra ganėtinai
sudėtingi pasirinkimai, kad ir tikėti, ir netikėti galima įvairiais būdais. Ir nors
Švedijoje netikinčių žmonių yra dauguma, šios dienos paliudijo, kad tikėjimo ir netikėjimo
klausimas visuomenei svarbus, sulaukia jos dėmesio.
Panašiai šį renginį komentavo
ir švedas jėzuitas tėvas Ulf Jonsson. Pasak jo, nors apie Švediją kalbama kaip apie
vieną labiausiai sekuliarizuotų pasaulio šalių, ir daugeliu atžvilgių, tai tiesa,
šis susitikimas parodė, kad vis dėlto yra įmanomas tikinčiųjų ir netikinčiųjų dialogas.
Visi dalyviai galėjo laisvai reikšti savo nuomonę, taip pat ir kritikuoti kitų pozicijas,
bet tai daryta labai mandagiai ir pagarbiai. Įdomu ir tai, sakė švedas jėzuitas, kad
tie, kas Katalikų Bažnyčią įsivaizdavo tik kaip instituciją, kuri kitus moko ir moralizuoja,
šiomis dienomis turėjo progos pamatyti, kad ji sugeba ir atidžiai išklausyti kitus.
(Vatikano radijas)