Šventojo Sosto Spaudos salės direktorius: Libano santarvės pavyzdys regionui yra ne tik žinia. Drauge tai yra misija.

Tėvas Lombardi, susumuodamas šeštadienio programą, ypač popiežiaus susitikimus su politikais ir religijų lyderiais, pasidžiaugė tuo, jog Libano politikai ypatingai įvertino popiežiaus kalbą apie taiką. Libano parlamento pirmininkas pasisakė t. Lombardžiui, kad Šventojo Tėvo kalbą turėjo išgirsti ne vien Artimųjų rytų lyderiai, bet visi regiono gyventojai. Tai buvo labai svarbi kalba, padedanti suprasti kuo remiasi taikos pastangos, taip sakant pamatyti taikos namą ne tik nuo jo stogo, bet ir iš pamatų. Tai, be kita ko, labai būdingas Ratzingerio dėstymo metodas.

Tačiau nemažiau svarbus, tęsė kelionėje popiežių lydėjęs t. Lombardi, buvo Benedikto XVI susitikimas su religijų lyderiais. Tai buvo šios kelionės tarpreliginis akcentas. Susitikime dalyvavo keturios musulmonų pasaulio figūros, keturi Šventojo Sosto atstovai ir Popiežius. Tai buvo draugiškas jų pokalbis. Jame dalyvavęs muftijus sakė, jog musulmonai nori, kad krikščionys liktų Artimuosiuose Rytuose: be jų regionas būtų vargingesnis, nes krikščionių religinis, istorinis ir kultūrinis įnašas yra labai turtingas ir svarbus regionui.

Klausantis muftijaus šitaip kalbant sudarė šiokį tokį įspūdį, tvirtino Šv. Sosto spaudos salės direktorius. Pasak jo, tai yra vilties ženklas jei tokia svarbi musulmonų asmenybė reiškia įsitikinimą, kad turime teigiamai nusiteikę kartu darbuotis, nes turime bendrą įnašą, kurį turime įnešti kartu. Kitaip tariant, tai žengimas gera linkme.

Kita vertus, pridūrė jėzuitas t. Federico Lombardi, Libano ir Artimųjų Rytų situacija yra nepaprasta. Regionas susideda iš skirtingų bendruomenių, todėl veikia jų santarvės paktas. Libano sugyvenimas yra pavyzdys visam regionui. Taip, tai yra žinia, kurią kartoja jau ne vienas popiežius, o taip pat politikai, tačiau drauge tai yra misija. To neatliksime vieną kartą visiems laikams. Reikia pastoviai grįžti prie šių pastangų, reikia jas kartoti, jas vis iš naujo sutvirtinti, nuolat, iš dienos į dieną. Matome, kokie gresia pavojai. Todėl pasikartodami sakome, kad ir mes turime priimti savo dalį. (Vatikano radijas)