Popiežius aukojo Mišias Beirute. „Krikščionys, būkite taikos tarnai!“

Sekmadienio, trečiosios ir jau paskutinės savo vizito dienos Libane rytą, popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias Beiruto krantinėje. Dalyvavo apie 350 tūkst. žmonių – iš viso Libano ir iš kaimyninių šalių, taip pat ir iš neramios Sirijos. Mišioms besibaigiant, Libano ir viso regiono katalikų Bažnyčių atstovams buvo įteiktas Popiežiaus apaštališkojo paraginimo Artimųjų Rytų Bažnyčioms tekstas.

„O jūs kuo mane laikote?“ (Mk 8,29), - Jėzaus klausimu, skambėjusiu šio sekmadienio Evangelijoje, Popiežius pradėjo homiliją. Šį klausimą Jėzus uždavė savo apaštalams labai svarbiu momentu. Artėjo lemtingos jo gyvenimo dienos. Jis jau ėjo į Jeruzalę, kur jo laukė kryžius ir prisikėlimas, svarbiausi mūsų išganymo įvykiai. Tad sekti Kristų, - kalbėjo Popiežius Mišių homilijoje, - reiškia imti savo kryžių ir sekti jį nepatogiu keliu, kuris veda ne į valdžią ir žemiškąją garbę, bet į auką, į savęs išsižadėjimą dėl Kristaus ir Evangelijos, į gyvybės pražudymą, tam, kad ji būtų išgelbėta. Kas eina šiuo keliu, žino, kad tik jis veda į prisikėlimą, į tikrą ir galutinį gyvenimą su Dievu. Sekimas paskui Jėzų Kristų, tapusį visų tarnu, įmanomas tik tuomet kai jį mylime, kai klausome jo Žodžio ir iš jo semiamės įkvėpimo savo veiklai.

Paskelbiau Tikėjimo metus, kurie prasidės spalio 11-ąją, norėdamas, kad kiekvienas tikintysis iš naujo ryžtųsi pasukti šituo širdies atsivertimo keliu, - sakė Popiežius ir ragino per visus Tikėjimo metus gilinti tikėjimą, vis sąmoningiau jį išgyventi, stiprinti pritarimą Kristui ir jo Evangelijai.

Broliai ir seserys, kelias, kuriuo Jėzus nori mus vesti – tai vilties visiems žmonėms kelias. Jėzaus šlovė labiausiai apsireiškia kai matome jį žmogiškai silpną, ypač kai matome jį kūdikį ar kalamą prie kryžiaus. Dievas apreiškia savo meilę nusižemindamas ir aukodamasis. Tai toks nepaprastas slėpinys, kad kartais mums sunku su juo sutikti. Taip pat ir apaštalas Petras ne iš karto jį suprato.

Antrajame skaitinyje,- tęsė homiliją Šventasis Tėvas, - šv. Jokūbas mums priminė, kad tikras Jėzaus sekimas reikalauja konkrečių darbų. Bažnyčios ir krikščionio pašaukimas tarnauti visiems, kaip Viešpats tarnavo, neatlyginamai ir nedarant skirtumų. Šitokio tarnavimo teisingumui ir taikai, broliškumui ir bendrystei reikia ypač ten, kur viešpatauja mirtis ir šėlsta griaunančios jėgos. Brangieji broliai ir seserys, - sakė Benediktas XVI, - meldžiu Viešpatį, kad į šią žemę, Artimuosiuos Rytus, jis atsiųstų taikos ir susitaikinimo tarnų, kad visi galėtų gyventi taikiai, kad būtų gerbiamas visų orumas.

Popiežius įteikė apaštališkąjį paraginimą Artimųjų Rytų Bažnyčioms

Mišių pabaigoje, jose dalyvavusiems Libano patriarchams ir vyskupams, įvairių vietinės katalikų bendruomenės luomų ir grupių nariams, taip pat iš visų Artimųjų Rytų atvykusiems katalikų Bažnyčių atstovams Popiežius įteikė savo vizito Libane pradžioje, penktadienį, pasirašytą posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Ecclesia in Medio Oriente“.

Įteikdamas apaštališkąjį paraginimą Artimųjų Rytų Bažnyčių atstovams, Šventasis Tėvas linkėjo, kad šis dokumentas būtų jiems vadovas, padedantis eiti įvairiais ir nelengvais keliais, kuriais pirma jų eina Kristus. Stiprinkite tikėjimo, vilties ir meilės bendrystę savo šalyse ir bendruomenėse, - linkėjo popiežius Benediktas, - įtikinamai liudykite Vieną Šventą Triasmenį Dievą, artimą kiekvienam žmogui.

Sekmadienio vidudienį Popiežius meldė taikos Libanui, Sirijai ir visiems Artimiesiems Rytams

Po Mišių kartu su jų dalyviais popiežius Benediktas kalbėjo sekmadienio vidudienio maldą ir šia proga dar kartą meldė taikos Libanui, Sirijai ir visiems Artimiesiems Rytams.

Kreipkimės į Mariją, Dievo Motiną, Libano Globėją, prie kurios buriasi krikščionys ir musulmonai. Prašykime, kad ji užtartų jus pas savo dieviškąjį Sūnų. Ypatingai melskime taikos malonės Sirijos ir gretimų šalių gyventojams. Jūs žinote kokia tragedija yra karas ir kiek kančios jis atneša. Deja, tebegirdime žvangančius ginklus, girdime našlių ir našlaičių šauksmą. Smurtas ir neapykanta įsibrovė į žmonių gyvenimą ir moterys bei vaikai yra pirmosios aukos. Kodėl tiek daug baisybių? Kodėl tiek žuvusiųjų? Kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę! Kreipiuosi į arabų šalis, kad jos broliškai pasiūlytų galimus įgyvendinti sprendimus, gerbiančius kiekvieno žmogiškojo asmens orumą, teises ir religiją! Kas nori taikos, tas negali žiūrėti į kitą žmogų kaip į blogį, kurį reikia sunaikinti. Nelengva kitame matyti pagarbos ir meilės vertą asmenį, tačiau reikia tai daryti, jei trokštame taikos, jei norime brolybės. Tesuteikia Dievas jūsų šaliai, Sirijai ir visiems Artimiesiem Rytams taiką žmonių širdyse, tenutyla ginklai ir tesiliauja smurtas. Visi tesupranta, kad esame broliai! (Vatikano radijas)