Prasidėjo Šiluvos atlaidai

Penktadienį, rugsėjo 7 d., Šiluvos šventovėje prasidėjo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, truksiantys iki sekmadienio, rugsėjo 16 d. Kaip jau gerokai iš anksto buvo skelbta Kauno arkivyskupijos informacijos tarnybos pranešimuose, kiekviena atlaidų diena turi savo specifines intencijas, į Šiluvą numatytomis dienomis atvykti kviečiamos atskiros visuomenės grupės, įvairios bendruomenės ir institucijos, dirbantieji ir tarnautojai, žemdirbiai ir pedagogai, medikai ir slaugytojai, sveiki ir ligoti, jauni ir seni.

Pagrindinės atlaidų iškilmės – rugsėjo 9 d., sekmadienį, švenčiant Šeimų dieną ir dėkojant Dievui už Krikšto malonę bei pal. Jurgį Matulaitį. Tądien Šiluvą pasieks tris dienas nuo Kryžių kalno keliausiantys piligrimai. Kitą sekmadienį, rugsėjo 16 d., atlaidai baigsis meldžiant pal. Jurgio Matulaičio užtarimo, kad mokėtume blogį nugalėti gerumu.

Penktadienis, pirmoji Šiluvos atlaidų diena buvo skirta palaimintajam Jonui Pauliui II, nes jis šią dieną prieš 19 metų – 1993-ųjų rugsėjo 7-ąją – buvo Šiluvoje ir meldėsi kartu su Šilinių atlaiduose dalyvavusiais maldininkais. Vidudienio Mišioms penktadienį Šiluvos šventovėje vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Pradėdamas homiliją jis kalbėjo (įrašas iš Marijos radijo tiesioginės transliacijos):

„Rugsėjo 7 d. prieš 19 metų Šiluvą aplankė palaimintasis popiežius Jonas Paulius II. Tuo metu Lietuva, atlaikiusi okupacijos terorą, prievartinį tautos bedievinimą, kaip feniksas kėlėsi iš pelenų. Prisikėlimas visais atžvilgiais buvo labai sunkus. Daugelis mūsų tautiečių laisvės rytą sutiko būdami giliai dvasiškai sužeisti. Visiems reikėjo atsistoti ant kojų darant atgailą ir nusimetant ilgai nešiotą vergystės rūbą. Kitiems reikėjo didžiadvasiškumo užmiršti ir kitiems atleisti praeities nuoskaudas ir skriaudas. Tuo metu mes visi buvome labai reikalingi padrąsinančio ir kelią į ateitį rodančio žodžio. Tą žodį pasakė į Lietuvą atvykęs palaimintasis popiežius Jonas Paulius II. Jis kvietė kurti naują gyvenimą, tą gyvenimą kurti ne ant marksizmo, bet ant Evangelijos pamatų, perspėdamas saugotis modernaus gyvenimo pagundų, vartotojiškumo ir hedonizmo, kai viskas matuojama tik pinigų ir malonumų kiekiu.

Mums Jonas Paulius II jau buvo gerai pažįstamas dar nuo 1978 metų, kai tapęs popiežiumi, pažadėjo būti tylinčios Bažnyčios balsas. Mes ir buvome ta tylos Bažnyčia, kurie be Dievo neturėjome į ką daugiau atsiremti. Tuomet Jonas Paulius II tapo matoma uola, ant kurios stovėjo Kristaus Bažnyčia, o mes buvome tos Bažnyčios skriaudžiama, kad ir nedidele, dalimi.

Jonas Paulius II nepraleisdavo progos neišreiškęs savo meilės bei prielankumo lietuvių tautai. Tą prielankumą ypač pajutome 1987 metais mums minint Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų. Ta proga Popiežius mums padovanojo naują šventąjį – palaimintuoju paskelbė arkivyskupą Jurgį Matulaitį.

Taip, kad per šituos atlaidus mes ypač minime palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Šie metai yra jo metai. Kartu minime Lietuvos krikšto 625 metų jubiliejų. O šiandien, rugsėjo 7-ąją, negalime neprisiminti palaimintojo Jono Pauliaus II. Ypatingai jam ši diena yra skirta“, - sakė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir toliau homilijoje cituodamas Jono Pauliaus II kalbų ištraukas, priminė ko mokė prieš 19 metų į Lietuvą atvykęs palaimintasis Popiežius.

* * *

Palaimintojo Jono Pauliaus II apsilankymo devynioliktųjų metinių proga, primename Šiluvoje sakytos jo kalbo ištrauką (įrašas iš Vatikano radijo archyvo):

„Šventoji Šiluvos Mergele, „Sanitas aegrotorum“ - „Ligonių Sveikata“, su virpuliu šiandien kreipiuosi į Tave kaip Visuotinės Bažnyčios Ganytojas. Slegiančios kančios ir ilgų išbandymų metais Tu nepaliovei žvelgusi į Lietuvą, Kryžių žemę. Štai atvykstu padėkoti šios tautos tikinčiųjų vardu: per Tavo užtarimą išmušė prisikėlimo ir vilties valanda šioje Tau pašvęstoje žemėje. […]

Geroji Motina, visą laiką žvelk į šią tautą ir ją laimink. Stiprink lietuvių ryžtą klausyti Tavo Sūnaus Jėzaus žodžio; to gyvybės žodžio, kuris čia buvo pasėtas prieš amžius.

Taikos Karaliene, gerbiama Šiluvos Šventovėje, pagelbėk šiems su pasitikėjimu į Tave besikreipiantiems vaikams statyti savo ateities rūmą ne ant pasaulėžiūrų smėlio, bet ant Evangelijos uolos; paskatink visuomeniniame ir politiniame gyvenime vadovautis ne asmeniniu ar kolektyviniu egoizmu, bet meilės ir vienybės idealais.

Šioje žaliuojančių laukų apsuptoje Šventovėje Tu išklausai lietuvių prašymus ir surenki jų viltis. Duok jiems užsidegimo ir drąsos nugalėti materialinius ir moralinius sunkumus; padaryk vaisingus jų rankų ir proto darbus; apsaugok šeimų židinių džiaugsmą, visuomeninio gyvenimo vienybę, palaikyk ateities labui darbuotis pasiryžusią viltį. […]

Marija, visų lietuvių Motina, šios Tavęs besišaukiančios ir Tave mylinčios Tautos „Žvaigžde“, melski už mus!“ (Vatikano radijas)