Nauji mokslo metai. Pokalbis su Vilniaus seminarijos rektoriumi.

Kaip daugumoje Lietuvos mokyklų ir universitetų, rugsėjo pradžioje mokslo metai prasideda ir Kunigų seminarijose. Šia proga mūsų bendradarbė Renata Žiūkaitė pakalbino Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorių monsinjorą Žydrūną Vabuolą.

Renata Žiūkaitė: Kaip vertinate šių metų stojamuosius į Vilniaus kunigų seminariją?

Mons. Žydrūnas Vabuolas: Vertinu teigiamai. Džiaugiuosi, kad vis dar atsiranda vyrų, kurie išgirsta Dievo šaukimą į kunigystę ir mėgina į jį atsiliepti. Šiais metais atėjo santykinai daug vyresnių žmonių. Ne iškart po mokyklos, po abitūros egzaminų, bet po aukštojo mokslo studijų ir su gana nemaža gyvenimo patirtimi. Tai rodo, kad Lietuva eina Vakarų pasaulio kryptimi, kai pašaukimai į kunigystę tampa vis vyresni ir brandesni. Žmonės būna įgiję kažkokią kitą profesiją, turi gyvenimo patirties, o paskui išgirsta Viešpaties kvietimą, arba atsiliepia į anksčiau girdėtą kvietimą.

Dėl mažo stojančiųjų skaičiaus kaip ir nebelieka atrankos. Kaip ištiriate jaunuolio motyvaciją ir tinkamumą kunigo darbui?

Nesutikčiau, kad atrankos nebelieka. Šiemet į mūsų seminariją kreipėsi 14 kandidatų, pareiškusių norą studijuoti seminarijoje ir tiktai septyni iš jų buvo priimti. Atranka į seminariją nevyksta pagal turimų vietų ar stipendijų skaičių. Stojamųjų egzaminų komisija stengiasi atpažinti tuos, kurie iš tiesų Viešpaties yra pakviesti ir juos priimti. Jeigu kreiptųsi į seminariją 20 žmonių ir visi pasirodytų per stojamuosius tinkami pradėti pasiruošimą kunigystei, tai būtų priimti visi. O jeigu kreiptųsi tik trys, o iš jų tik vienas pasirodytų esąs tinkamas pradėti kunigystės kelią, tai jis būtų ir priimtas. Nepriklausomai nuo skaičių, kurie vienais metais didesni, kitais mažesni, mes stengiamės pagal šv.Sosto reikalavimus likti tiesoje ir spręsti vadovaudamiesi, mūsų žmogišku pažinimu, be to tikimės, kad ir šv.Dvasia mus lydi. Stojamieji egzaminai susideda iš keleto segmentų: rašinys religine tema, tikėjimo tiesų egzaminas. Vadovaudamiesi šv.Sosto instrukcijomis, kviečiamės į pagalbą psichologus, kurie padeda geriau pažinti stojančiuosius ir patys su jais nemažai šnekamės. Kai kandidatai atneša dokumentus, jau jie turi bent tris pokalbius su seminarijos vicerektoriumi, dvasios tėvu, su rektoriumi. Esminis stojamųjų egzaminų elementas yra kuo daugiau pažinti žmogų, suprasti, kodėl jis renkasi kunigystės kelią, kokiais motyvais vadovaujasi, kaip gimė jo pašaukimas ir kokia jo dabartinė situacija.

Nuo Nepriklausomybės metų pašaukimų ženkliai sumažėjo. Kaip subrandinti daugiau pašaukimų į kunigystę?

Jei žiūrėtume į skaičius, tai be abejonės pašaukimų ženkliai sumažėjo. Nepriklausomybės metais buvo didelis entuziazmas, didelis atsisukimas po tarybinių laikų, po priespaudos į tikėjimą, į Katalikų Bažnyčią. Priežasčių, kodėl dabar pašaukimų sumažėję, galėtume ieškoti tiek visuomenėje, tiek pačioje Bažnyčioje, užtruktų per daug laiko tas priežastis išvardinti ir jas išanalizuoti. Kaip brandinti pašaukimus-pagrindiniai dalykai būtų- šeimos stiprinimas, kadangi pirmiausia pašaukimai gimsta gražiose, darniose šeimose. Bendruomeniškumo Bažnyčioje stiprinimas, nes tikrai tikiu, kad Dievas ir šiandien kviečia jaunuolius rinktis radikalų jo sekimą, radikalų kelią jam tarnauti, tarnauti jo Bažnyčiai. Nėra taip, kad jaunuoliai nebenori aukotis, kad jie kažkaip tingi arba nedrįsta. Manau, kad jaunuoliai būtų pasiryžę aukotis, jeigu matytų, kad tos aukos Bažnyčios bendruomenei reikia. Ir iš tiesų gražūs, darnūs ir stiprūs pašaukimai gimsta ir stipriose bendruomenėse. Trečias labai svarbus dalykas- dabartinių kunigų džiaugsmingas liudijimas. Atviras kvietimas, siūlymas kitiems pagalvoti apie kunigystės kelią. Džiaugsmingas kunigystėje gyvenančių vyrų liudijimas ir atviras kvietimas yra labai stiprus elementas ir stiprus paskatinimas pamąstyti apie kunigytę ir ją rinktis. Manau, kad dabartiniai kunigai turėtume kviesti jaunus vyrus pamąstyti apie kunigo pašaukimą.

(Vatikano radijas)