Netrukus bus pašventinta Karagandos katalikų katedra

Rugsėjo 9 dieną Kazachstane, Karagandoje, popiežiaus Benedikto XVI pasiuntinys kardinolas Angelo Sodano vadovaus iškilmingoms apeigoms, kurių metu bus pašventina naujoji katalikų katedra.

Pagrindiniai katedros statybos darbai buvo užbaigti jau 2011 metais, vėliau sakralaus meno kūrėjai dekoravo katedros vidų. Iškilmių programoje numatoma, kad rugsėjo 8 dieną kardinolas Sodano aukos šventąsias Mišias maldininkams senojoje katedroje, tos pačios dienos vakare koncerte bus atliekamas Mocarto Requiem, dedikuojant šį kūrinį nesuskaičiuojamoms Karagandos gulagų aukoms. Rugsėjo devintąją dieną Mišios bus aukojamos naujoje katedroje, ją dedikuojant Fatimos Dievo Motinai. Tos pačios dienos vakare bus surengtas vargonų koncertas. Rugsėjo 10 dieną kardinolas Sodano, kardinolų kolegijos dekanas, aplankys buvusias sovietinių lagerių vietas.

Žinių agentūra „Zenit“ kalbino Astanos vyskupą augziliarą Athanasius Schneiderį, kuris prieš tai buvo Karagandos augziliaras, daug prisidėjo prie katedros atsiradimo, jos išpuošimo ir simbolikos kūrimo.

Pasakodamas apie valdžios nusiteikimą, vyskupas Schneideris sakė, jog jis buvo pagarbus katalikų tikėjimui ir poreikiams, kita vertus, palankus gražaus statinio atsiradimui mieste.

Jis minėjo, jog senoji Karagandos katedra yra sovietinio persekiojimo laikų statinys miesto pakraštyje, išoriškai net sunku pasakyt, kad tai bažnyčia. Naujoji katedra yra geresnėje vietoje, aiškiai matoma. Jos tikrai reikėjo Karagandos vyskupijos katalikams, nors šie sudaro tik vieną ar du procentus populiacijos. Dauguma išpažįsta islamą, gyvuoja nemaža ortodoksų bendruomenė, yra protestantų bendruomenių. Tarpreliginiai ir tarpkonfesiniai santykiai egzistuoja, jie geri.

Statant katedrą pasirinktas sunkiai sumaišomas ir iškart apie katalikišką tapatybę bylojantis neogotikinis stilius. Stengtasi padaryti viską, kad katedra būtų iš tikro meniškai graži ir tuo pat metu skatintų sakralumo, antgamtiškumo pojūtį. Bažnyčios esminė paskirtis – Dievo garbinimas ir šlovinimas.

Katedrai norėta suteikti ir dar vieną istorinę dvasinę reikšmę – norėta, kad tai būtų sakrali atminimo vieta komunistinio režimo aukoms, nes apie Karagandą buvo išsidėstęs vienas iš didžiausių ir baisiausių komunistinių gulagų, kuriame kalėjo dešimčių tautų žmonės. Katedroje bus meldžiamasi dėl ateistinio ir komunistinio režimo nusikaltimų išpirkimo.

Pasak vyskupo Schneiderio, tikrai pavyko pastatyti statinį, kuris paliečia žmones, užgauna jų religinį jausmą. Į katedrą pasidairyti ateina nemažai žmonių ir dauguma jų nėra katalikai. Įžengę jie nutyla, susikaupia, ne vienas jam asmeniškai vėliau išreiškė savo susižavėjimą, pasakojo apie nuskaistinimo jausmą. Grožis atveria žmonių širdis Dievui, sakralus menas iš tikro yra veiksmingas evangelizavimo instrumentas.

Kalbėdamas apie katedros puošybą sakraliniu menu, vyskupas Schneideris pabrėžė, kad juo ypatingai norėta išryškinti Eucharistiją. Dievas tapo matomu per įsikūnijimą ir Eucharistiją. Tad Eucharistija yra Bažnyčios pamatas, Bažnyčia yra gyva Eucharistija.

Bažnyčios kriptoje lankytojas atras keturiolikos paveikslų Eucharistijos ciklą, tarsi atitinkantį 14 kryžiaus stočių pagrindinėje katedros erdvėje. Jų autorius yra italų sakralaus meno kūrėjas, dailės teorijos profesorius, Rudolfo Papa. Tai žmogus, kuris pats tiki ir myli Eucharistiją, sakė buvęs Karagandos augziliaras, menininko paprašęs pavaizduoti žinomiausius biblinius įvykius ar simbolius, susijusius su Eucharistija: Abelio, Melkizedeko ir Abraomo aukojimą, Velykų avinėlį, maną dykumoje, pranašo Elijo maistą pakeliui į Dievo kalną, Jeruzalės šventyklą, Betliejaus „duonos namus“, Kanos vestuvių stebuklą, duonos padauginimą, eucharistinę kalbą iš Evangelijos pagal Joną, Paskutinę Vakarienę, duonos laužymą su mokiniais Emause, Avinėlį Dangiškojoje Jeruzalėje. (Vatikano radijas)