Šv. Augustino liturginis minėjimas

Antradienį, rugpjūčio 28 dieną, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje buvo paminėtas šv. Augustinas iš Hipono.

Pradėdamas penkių katechezių ciklą 2008 metais, skirtą Augustinui, popiežius Benediktas XVI sakė, jog šį šventąjį, didžiausią lotynų Bažnyčios Tėvą, aistringo tikėjimo vyrą, garsėjusį nepaprasta išmintimi, ganytojišku uolumu, pažįsta taip pat ir tie, kas nėra susipažinę su krikščionybe ir ja negyvena, nes Augustinas paliko gilų pėdsaką visoje Vakarų ir viso pasaulio kultūroje. Augustino įtaka tokia didelė, kad galima sakyti, jog visi lotyniškos krikščionių literatūros keliai vedą į Hiponą. Ir iš to romėniškos Afrikos miesto, kurio vyskupas buvo Augustinas nuo 395 metų iki mirties, išsišakoja pagrindiniai krikščionybės ir visos Vakarų kultūros keliai.

Šiuo metu šventojo Augustino, mirusio 430 metų rugpjūčio 28 dieną, žemiškieji palaikai ilsisi Pavijoje, šv. Petro bazilikoje, Italijoje.

Po mirties Augustinas buvo palaidotas vienoje iš Hipono miesto bažnyčių. Tačiau Romos imperijai išgyvenant nuosmukio periodą jos sienas iš visų pusių pradėjo spausti taip vadinamieji „barbarai“, Romos imperijai nepavaldžios gentys. Hiponas, šiandien esantis Alžyro teritorijoje, imperijos amžiuje buvo klestintis miestas. Neatsitiktinai čia buvo įkurtas ir vyskupo sostas, kurį vienu metu buvo užėmęs ir Augustinas. Tačiau dar Augustinui gyvam esant miestui jau teko gintis nuo vandalų spaudimo. Silpnėjant imperijos jėgoms ir atitraukiant kariuomenę iš imperijos pakraščių labiau į gilumą ar koncentruojant ją kitose vietose, Hiponas liko menkai apsaugotas. Tada ir buvo nuspręsta, jog reikia Augustino relikvijas, kartu su jo biblioteka, perkelti į saugesnę vietą – į Sardinijos salą. Tai įvyko pačioje VI amžiaus pradžioje, apie 504-uosius metus.

Bet ir čia ramybė ilgai nevyravo. VII amžiaus pabaigoje ir VIII amžiaus pradžioje Sardinija tapo šį kartą jau iš šiaurės Afrikos atvykusių musulmonų plėšimų taikiniu. Šiuose plėšimuose dažnai nukentėdavo ar būdavo sunaikinami krikščioniški ženklai. Tada, rodos, bendra longobardų karaliaus ir Pavijos vyskupo iniciatyva į Sardiniją buvo pasiųsta ekspedicija, kuri išpirko Augustino relikvijas. Tiesa, ne visas, dalis daiktų, vyskupo insignijų ar rūbų iškeliavo kitomis kryptimis. Kaip bebūtų, berods nuo 722 metų Augustino kūnas perlaidotas Pavijos šv. Petro bazilikoje.
Antradienio ryte prie šventojo Augustino kapo Mišias aukojo Pavijos vyskupas Giovanni Giudici, po jo – Augustinų ordino generalinis prioras t. Robertas Prevost, o vakare – Milano arkivyskupas kardinolas Angelo Scola. Pastarasis Mišių išvakarėse sakė, jog Augustinas buvo žmonijos genijus ir didis šventasis, visiškai realizuotas žmogus. Kardinolas citavo katalikų filosofą Jacques’ą Maritainą, kuris savo studentams, siekiantiems pasisekimo ir savęs realizacijos, dažnai kartodavo, jog nėra labiau tobulesnių žmonių už šventuosius. Bet ar šventieji siekė realizuoti savo asmenybę? Ne, jie ją atskleidė jos neieškodami, nes ieškojo tik Dievo vieno. (Vatikano radijas)