Vieno didžiausių XX amžiaus filosofų raštai išgelbėti pranciškono dėka

Šiuolaikinė mintis yra skolinga vienam pranciškonui, kuris nuo nacistinės barbarybės išgelbėjo Edmundo Husserlio, vieno didžiausių XX amžiaus filosofų, vadinamo fenomenologijos tėvu, intelektualinį palikimą – keliasdešimt tūkstančių ranka rašytų ar stenografuotų puslapių, primenama Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ puslapiuose.

Husserlis mirė 1938 metais Vokietijoje ir tais baisiais laikais nei vienas iš jo mokinių ir bendradarbių negalėjo išgelbėti jo rankraščių. Tačiau tai pavyko jaunam pranciškonui kunigui Hermanui Leo van Breda. 1936 metais pradėjęs rašyti filosofijos daktaro disertaciją apie Edmundo Husserlio fenomenologiją, po poros metų jis atvyko į Vokietiją, į Fribūrą, kuriame filosofas dirbo ir mirė, palikęs daugybę neišleistų puslapių ir 2700 tomų asmeninę biblioteką.

Pranciškonas suprato, kad šie raštai bus būtini Husserlio minties ir jos raidos tyrimams, ir jie turėtų būti vienoje vietoje, pritaikytoje studijoms. Kita vertus, jei šie raštai liktų tuometinėje Vokietijoje, jie galėtų būti sunaikinti.

Tad su Husserlio našlės Malinos pritarimu ir Belgijos diplomatų pagalba jis pervežė visus rankraščius ir biblioteką į Belgiją, kur, greta Liuveno katalikiško universiteto, buvo įkurtas Husserlio Archyvas, atviras fenomenologijos studijoms. Hermanas Leo van Breda mirė 1974 metais, sulaukęs 63 metų amžiaus. Būdamas Liuveno universiteto dėstytoju, jis aktyviai dalyvavo Husserlio Archyvo veikloje – raštų leidime ir tarptautinių konferencijų organizavime. (Vatikano radijas)