Pirmadienį sukanka 10 metų nuo biblisto, Šventojo Rašto vertėjo į lietuvių kalbą,
prel. Antano Rubšio mirties. Eidamas septyniasdešimt devintuosius metus, ji mirė 2002
m. rugpjūčio 27 d. Niujorke.
Antanas Rubšys gimė Žemaitijoje, Laukuvos parapijoje,
1923 m. lapkričio 5 d. Kunigystei ruošės Telšių seminarijoje, o karo pabaigoje Eichstaette,
Vokietijoje; paskui studijavo Romos Grigaliaus universitete. 1948 m. gruodžio 18 d.
priėmęs kunigystės šventimus, tęsė studijas Romos Biblijos institute. Vėliau hebrajų
kalbą ir archeologiją studijavo Jeruzalės Biblijos institute. Apsigyvenęs Jungtinėse
Amerikos Valstijose dėstė Šventąjį Raštą ir biblines kalbas keliose kunigų seminarijose.
1965 m. tapo Niujorko Manhattano kolegijos profesoriumi. Daug kartų dalyvavo archeologinėse
ekspedicijose Izraelyje, Jordanijoje, Irane, Irake, Graikijoje, Turkijoje. Gyvendamas
Amerikoje parašė keletą knygų lietuvių kalba, kurių bene populiariausios - Raktai
į Senąjį ir Naująjį Testamentą. Tačiau pats didžiausias kunigo Rubšio nuopelnas Lietuvos
Bažnyčiai ir, bendrai, lietuviškajai raštijai ir kultūrai, yra jo atliktas Šventojo
Rašto vertimas iš originalo kalbų. Už šį darbą jis apdovanotas Lietuvos nacionaline
premija. Išėjęs į pensiją, Antanas Rubšys dažnai atvykdavo dėstyti į Kauną ir į Vilnių.
Nors nebuvo persikėlęs gyventi į Lietuvą, tačiau daug laiko praleisdavo tėvynėje.
Tai pat ir palaidotas gimtojoje Laukuvoje.
Minėdami prel. Antano Rubšio mirties
dešimtąsias metines, kviečiame pasiklausyti jo kraštiečio, bendramokslio ir bičiulio
– Romos Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos dvasios tėvo prel. Stasio
Žilio atsiminimų (įrašas iš Vatikano radijo archyvo):