Artimųjų Rytų krikščionys laukia į Libaną atvyksiančio Popiežiaus
Jau po trijų savaičių, penktadienį, rugsėjo 14 d., prasidės popiežiaus Benedikto XVI
kelionė į Libaną. Nors visai prie pat Libano – Sirijoje, vyksta pilietinis karas,
atsiliepiantis ir pastaraisiais dešimtmečiais gana artimai politiškai su Sirijai susietam
Libanui, tikimasi, kad padėtis bus pakankami stabili ir nereikės Popiežiaus kelionės
atidėti. Kaip jau kalbėta mūsų klaidose, ir Šventasis Sostas, ir kelionės organizatoriai
Libane paneigė kalbas apie galimą kelionės atšaukimą ir patvirtino, kad, kaip planuota,
rugsėjo 14 d. Benediktas XVI skirs į Beirutą.
Kaip Vatikano radijo arabų programai
duotame interviu sakė nedidelės Libano sirų katalikų bendruomenės ekonomas prelatas
Georges Masri, sudėtinga dabartinė situacija skatina žmones dėti dar didesnes viltis
į Popiežiaus vizitą. Šventojo Tėvo vizitas bus vilties šventė visiems šalies krikščionimis,
bet ypač tokioms mažoms bendruomenėms, kaip sirai katalikai, kurie už savo ištikimybę
nuolat verčiami mokėti didelių išsižadėjimų ir kraujo kainą.
Popiežiaus vizitas
bus svarbus ne tik nedideliam Libanui, kur krikščionys sudaro pakankami didelę visuomenės
dalį, bet ir kitoms Artimųjų Rytų regiono šalims, kuriose krikščionys sudaro nedideles
tarp musulmonų daugumos gyvenančias bendruomenes. Pasak prelato Masri, Popiežiaus
vizitas padrąsins kasdienio gyvenimo dialogą. Dogminis, religinis krikščionių ir musulmonų
dialogas nelengvas, tačiau krikščionys ir musulmonai gyvena vieni šalia kitų ir tai
verčia darniai sugyventi kiekvieną dieną, palaikyti kasdienio gyvenimo dialogą.
Stebėdami
šiuo metu tiek Sirijoje, tiek bendrai visame arabų pasaulyje vykstančius pokyčius,
Artimųjų Rytų krikščionys trokšta, kad arabų pavasariai būtų tikrieji pavasariai.
Islamas skelbia ne demokratinę, bet teokratinę santvarką, tačiau jei norime tikros
lygybės ir dialogo, visuomenės gyvenimą turime tvarkyti remdamiesi pilietinėmis vertybėmis,
o ne religiniais kriterijais. Mes norime, - sakė prelatas Georges Masri, - būti lygiateisiai
piliečiai savo valstybėse, norime, kad žmonių lygybės pagrindas būtų pilietybė, o
ne priklausymas vienai ar kitai religinei bendrijai. (Vatikano radijas)