Šią savaitę žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo
į dangų, arba Žolinės, šventei. Štai interneto dienraštis „Bernardinai.lt“ skelbia:
Lietuvoje švenčiama Žolinė, Pivašiūnuose ir Krekenavoje laukiama tūkstančių tikinčiųjų.
Pivašiūnuose į aštuonias dienas trunkančius Žolinės atlaidus kasmet susirenka apie
30 tūkst. tikinčiųjų. Tuo tarpu naujienų portalas „Delfi“ informuoja, kad didelės
iškilmės vyko ir Krekenavos bažnyčioje, kuriai pernai suteiktas bazilikos statusas.
Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius,
dalyvavo Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus vyskupai, kunigai iš visos Lietuvos. Homilijoje
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė: „Nėra lengva gyventi tikėjimu, kai mus supanti
aplinka darosi vis labiau abejinga dvasinėms vertybėms. Todėl tikėjimo kelionėje labai
svarbu, kad keliautume ne vieni. Švč. Mergelė Marija yra mūsų bendrakeleivė ir vadovė.
Kas su ja keliauja, turi garantiją, kad jo gyvenimo kelionė bus apvainikuota pergale“,
- kalbėjo arkivyskupas.
Interneto portalo „Balsas.lt“ publikacijoje apžvalgininkas
Tomas Viluckas svarsto „Kiek prasmės lietuviams dar turi Žolinė?“ Pasak jo, didžiajai
daliai mūsų krašto gyventojų Žolinės šventė neturi kažin kokios prasmės. Galėtume
teigti, kad klesti fasadinė katalikybė, kuri nesuteikia stiprios vertybinės atramos.
„Nors skelbiame, kad gyvename Marijos žemėje, jos vaikams Biblijos išmintis yra atgyvena,
o ne gyvenimo vadovas. Ar po šito reikėtų stebėtis mūsų visuomenę griaužiančiomis
negerovėmis?“ - klausia Tomas Viluckas.
Kai kurie šalies dienraščiai, tiesa,
labiau gilinosi į baltiškas Žolinių ištakas. Būta mėginimų rasti ir bendrų sąlyčio
taškų tarp krikščioniškos Marijos ėmimo į dangų šventės ir baltų kultūros tradicijų,
susijusių su Žoline, kaip antai „Lietuvos žiniose“ paskelbtoje politikos apžvalgininko
Alvydo Medalinsko surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Ar žolelė turi sielą?“.
Nemažai
rašyta apie draudimą skaityti Maironio eiles Palangos bažnyčioje. Sekmadienį šioje
šventovėje turėjo vykti vienas iš sakralinės muzikos festivalio „Ave Maria“ renginių
– Maironio skaitymai, specialiai Maironio 150-osioms gimimo metinėms parengta programa.
Tačiau koncerto vietą teko keisti, nes Telšių vyskupas Jonas Boruta Maironio poezijos
skaityti ir giedoti bažnyčioje neleido, esą kai kurie populiariausių, žinomiausių
klasiko eilėraščių posmai neatitinka Bažnyčios kanonų, praneša LRT naujienų laida
„Šiandien“. Su vyskupijos kurija bendravusi sakralinės muzikos festivalio meno vadovė
Asta Kriščiūnaitė teigė, kad tai esąs tiesiog nesusikalbėjimas.
Vilniaus ir
Telšių kunigų seminarijose mokslo metus pradės bent devyni naujokai, BNS informaciją
skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“. Į Vilniaus seminariją šiemet priimti septyni
dvasininkais siekiantys tapti vyrai, į Telšių kunigų seminariją kol kas įstojo du
jaunuoliai. Kauno kunigų seminarija informaciją apie priėmimą žada pateikti mėnesio
pabaigoje.
„Bernardinai.lt“ paskelbė pokalbį su Birute Obeleniene: „Viešojoje
erdvėje trūksta Bažnyčios požiūrio į bioetikos klausimus“. Vytauto Didžiojo Universiteto
profesorė yra viena iš ką tik Lietuvoje pasibaigusios Pasaulinės Dievo Motinos ikonos
piligrimystės „Nuo vandenyno iki vandenyno“ rengėjų. Straipsnyje ji dalijosi mintimis
apie gyvybės ir meilės civilizacijai kylančias grėsmes. Ji pasakojo, kad piligrimystės
mintis kilo suvokus reikalo rimtumą, kad mes savo jėgomis jau sunkiai bepajėgiame
apginti gyvybę. „Viešojoje erdvėje labai trūksta Bažnyčios požiūrio į bioetikos klausimus
pristatymo, bet ne todėl, kad Bažnyčioje dirbantys žmonės nenorėtų ar vengtų kalbėti
viešai – nes yra mažai galimybių. Viešojoje erdvėje netiesa yra labiau vertinama,
nei tiesos žodis“, - mano profesorė.
Kitoje šio dienraščio publikacijoj kunigas
Kęstutis Dvareckas nagrinėja pašaukimo temą „Pašaukti klausytis ir mokytis“. Gyvenimo
mokykloje esame kviečiami, raginami, provokuojami tobulėti – žmogiškėti…“Gal ir naivu,
bet šiandien dažniausiai Paskutinįjį teismą įsivaizduoju kaip stojamuosius egzaminus
į Dangų, kuriems čia, žemėje, esu ruošiamas“, - dalijosi mintimis kunigas.
Kražiuose
rugpjūčio 17-19 d. vyks kasmetiniai šv. Roko atlaidai, jau kelis šimtmečius sutraukiantys
ne tik po visą šalį pasklidusius kražiečius, bet ir itin daug tikinčiųjų iš visos
Lietuvos, rašo „Bernardinai.lt“ ir „Lietuvos rytas“. Šiais metais atvykstančiųjų tikimasi
dar daugiau, mat po daugelio metų bus tęsiamos į Lietuvą Šv. Roko kultą atnešusių
rokitų vienuolių tradicijos - teikiamas Ligonių patepimo sakramentas.
Mokiniais
pasirūpins „Caritas“,- rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Katalikiška savanorių organizacija
Lietuvos "Caritas“ artėjant rugsėjo 1-ajai ėmėsi inciatyvos padėti nepasiturintiems
vaikams pasirengti naujiesiems mokslo metams. Pirmosios socialinės paramos akcijos
„Pripildyk vaiko kuprinę gerumu“ metu iki rugsėjo 10-osios žmonės kviečiami vaikams
dovanoti ne tik įvairių mokyklinių reikmenų, bet ir kitokių daiktų.