Popiežiaus kalba Marijos ėmimo į dangų iškilmės vidudienį. „Kontempliuojame garbę,
į kurią esame pašaukti“
Trečiadienio vidudienį, prieš vidudienio maldą, į Kastelgandolfo vasaros rūmų kiemą
susirinkusiems maldininkas, popiežius Benediktas XVI kalbėjo:
Rugpjūčio mėnesio
vidury Bažnyčia Rytuose ir Vakaruose švenčia Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo
į dangų iškilmę. Katalikų Bažnyčioje Dangun ėmimo dogmą, kaip žinoma, 1950 Šventaisiais
metais paskelbė garbingasis popiežius Pijus XII. Tačiau šio slėpinio kultas siekia
pirmuosius Bažnyčios amžius, liudydamas apie krikščionių bendruomenėje vis stiprėjusį
didį pamaldumą Dievo Motinai.
Turime jau ketvirtojo amžiaus pabaigos ir penktojo
pradžios liudijimų, kuriuose įvairūs autoriai tvirtina, kad Marija dangaus garbę pasiekė
su visa savo esybe, siela ir kūnu. Po 431 m. vykusio Efezo susirinkimo pradėta švęsti
Dievo Motinos, Theotokos šventė, šeštajame amžiuje Jeruzalėje tapo Marijos užmigimo,
perėjimo, jos paėmimo į dangų švente, tai yra tapo minėjimu tos akimirkos, kurią Marija
su kūnu ir siela išėjo iš šio pasaulio į dangaus garbę, pas Dievą.
Norėdami
suprasti Ėmimą į dangų, - tęsė Popiežius, - turime žiūrėti į Velykas, didįjį mūsų
išganymo slėpinį, Viešpaties Jėzaus perėjimą per kančią mirtį ir prisikėlimą į Tėvo
šlovę. Marija, kūniškoji Dievo Sūnaus motina, yra artimiausiai su šiuo slėpiniu susijęs
kūrinys, išganyta nuo pat pirmosios savo gyvenimo akimirkos, ypatingu būdu suvienyta
su savo Sūnau kančia ir garbe. Tad Marijos ėmimo į dangų slėpinys yra jos tobulai
pasiekto išganymo slėpinys. Ji yra susivienijusi, visiškai supanašėjusi su savo prisikėlusiu
Sūnumi, nuodėmės ir mirties nugalėtoju. Marijos ėmimas į dangų liečia ir mus, nes
nurodo kokia šviesi ateitis laukia žmonijos ir istorijos. Marijoje kontempliuojame
garbę, į kurią esame pašaukti mes kiekvienas ir visa Bažnyčia.
Evangelijos
pagal Luką ištrauka, kurią girdėjome šiandienės iškilmės liturgijoje, mums kalba apie
kelią, kuriuo Marija ėjo, kad pasiektų Dievo šlovę. Tai pasakojimas apie giminaitės
Elzbietos aplankymą. Giminaitė pavadino Mariją labiausiai palaiminta tarp visų moterų
ir laiminga įtikėjusia, jog išsipildys kas Viešpaties jai pasakyta. Marija, savo ruožtu,
Magnificat giesmėje save suvokia kaip vieną iš tų mažųjų ir silpnųjų, kurie pasitiki
ne savo jėgomis, bet Dievu, kurie leidžia Dievui nuveikti didžius darbus per savo
pačių silpnumą. Tad jei Dangun ėmimas mums byloja apie mūsų šviesų rytojų, jis kartu
mus kviečia labiau pasitikėti Dievu, klausyti jo Žodžio, kiekvieną dieną vykdyti jo
valią. Tai kelias, kuriuo eidami mes esame palaiminti ir vis labiau artėjame prie
dangaus vartų.
Brangieji broliai ir seserys, - baigė Popiežius vidudienio maldos
proga sakytą kalbą, - Vatikano II Susirinkimas tvirtina: „Į dangų paimta Marija daugeriopu
užtarimu mums dalina amžinojo išganymo dovanas. Savo motiniška meile ji rūpinasi savo
Sūnaus broliais, kurie, pavojų ir vargų supami, tebekeliauja, iki pasieks palaimingąją
tėvynę“ (LG 62). Prašykime Švenčiausiąją Mergelę, kad ji mums būtų žvaigždė, vedanti
mus į susitikimą su jos Sūnumi dangaus šlovėje.(Vatikano radijas)