2012-08-11 15:09:36

Dievo tarnas Jonas Paulius I: „Aš tik paprasta ir vargana dulkė“


Spalio 17 dieną sukanka Dievo tarno Albino Luciani - popiežiaus Jono Pauliaus I gimimo šimtosios metinės. Pagrindinės šimtmečio iškilmės sutampa su kitais dviem svarbiais bažnytinio gyvenimo įvykiais: Tikėjimo metų pradžia ir Vatikano II susirinkimo pradžios penkiasdešimtmečio minėjimu spalio 11 d. Romoje ir visuotinėje Bažnyčioje.

„Dievas kai kuriuos svarbius dalykus mėgsta parašyti ne ant bronzos ar marmuro, bet net ant dulkių, ir jei raštas išliktų ir vėjas jo nesujauktų ir neišsklaidytų, būtų visiškai aišku, jog visi nuopelnai yra vien tik Dievo. Aš esu dulkė, mano tarnystė ir vyskupija yra su dulkėmis susiję svarbieji dalykai“. Taip savo asmenį ir tarnystę Bažnyčioje vadino ir vertino paskutinis italas popiežius, kartais vadinamas „trisdešimt trijų dienų popiežiumi“ Jonas Paulius I, Albino Luciani. Tokie buvo jo žodžiai, ištarti per oficialius ingresus į dvi Italijos vyskupijas, Vittorio Veneto ir Venecijos Patriarchatą, kurias valdė prieš užimant Romoje Apaštalo Petro Sostą.

Albino Luciani pontifikatas nutrūko nelauktai nepalikęs svarbesnių pasisakymų ir be reikšmingesnių pastoracinių įvykių. Tačiau jis tapo tarsi tiltu nuo Vatikano susirinkimą užbaigusio Pauliaus VI pontifikato į lenko Jono Pauliaus II, atvedusio Bažnyčią į trečiąjį tūkstantmetį. Kas buvo popiežiumi Jonu Pauliumi I tapęs kardinolas Albino Luciani kalbama neseniai Italijoje pasirodžiusiame veikale „Giovanni Paolo I, Albino Luciani“ (San Paolo leidykla).

Pasak 700 puslapių knygos autoriaus Marco Roncalli, Vittorio Veneto vyskupas, vėliau Venecijos patriarchas Luciani dažnai svarbiomis progomis mėgo sau taikyti dulkės įvaizdį: „Aš tik paprasta ir vargana dulkė“. Ganytojas savo vyskupystės šūkių pasirinko žodį „Nuolankumas“, lot. „Humilitas“, kuris, pasak knygos autoriaus Roncalli, buvo daugiau nei šūkis, bet tarsi „antspaudas“, atspindėjo jo būdą: „Beveik prašyčiau, kad atleistumėt už tai, kad priėmiau paskyrimą į Venecijos sostą, tačiau jau viskas, priėmiau, tad prašau, padėkite man šiame dideliame išbandyme“, prašė tuometinis Patriarchas Albino Luciani. Panašiai jis kalbėjo kardinolams po išrinkimo. Beje, renkant naują popiežių, ketvirtasis balsavimas buvęs tikras plebiscitas už nuolankųjį Albino Luciani, o pasak Vatikano radijo komentaro, Jono Pauliaus I išrinkimas priminė aklamaciją, tvirtina Marco Roncalli.

Romoje Luciani spėjo užimti savo katedrą Laterane ir surengti tik keturias bendrąsias audiencijas, tačiau Venecijoje, 1972 metais jis priėmė apsilankiusį popiežių Paulių VI, kuriam parodė „dvi Venecijas“: viena, tai žinomoji meno, istorijos ir turizmo, kita – iš toliau mažiau pastebima pramonės ir darbo su didžiulėmis žmonių problemomis. Patriarchas popiežiui sakė esąs abiejų Venecijų nuolankus ganytojas.

Konklavos kardinolai savo ir visos Bažnyčios lūkesčius sudėjo į naująjį Pontifiką, kuriam buvo lemta tapti pirmuoju popiežiumi, dalyvavusiu visose keturiose Vatikano II susirinkimo sesijose ir vykdžiusiu savo vyskupijoje Susirinkimo nurodymus.

Apie paties Albino Luciani viltis, sudėtas į Vatikano II Susirinkimą, išsamiai kalbama Marco Roncalli veikale. Parengiamojoje Susirinkimo fazėje Venecijos patriarchas pasiuntė į Romą savo pastabas. Jis jose reiškė viltį, kad Susirinkimas paryškins „krikščionišką optimizmą“, esantį Prisikėlusiojo mokyme prieš „reliatyvistinės kultūros paskleistą pesimizmą“. Be to, Luciani atkreipė dėmesį į tikinčiųjų nesusivokimą elementariuose tikėjimo reikaluose. Visai neseniai taip pat popiežius Benediktas XVI prisiminė vieno kardinolo taiklią pastabą apie Bažnyčioje įsivyravusį „tikėjimo analfabetizmą“.

Būsimasis popiežius Jonas Paulius I, Albino Luciani, nedaug domėjosi vadinamais techniniais klausimais, kaip pav. vyskupų kolegijos kolegialumas, jis nenagrinėjo biblinių, ekumeninių ar ekleziologijos temų. Jam rūpėjo, kad vėl būtų kalbama apie esminius tikėjimo klausimus, nes pastoracinėje veikoje savo vyskupijose jau buvo pastebėjęs sekuliarizacijos įtakoje prasidėjusią tikėjimo turinio perdavimo krizę.

Albino Luciani, Vatikano II susirinkimo tėvas, vyskupaudamas Vittorio Veneto vyskupijoje šiaurės rytų Italijoje, buvo atviras naujovėms, tačiau vykdomoms tęstinumo dvasioje, būtų galima pridurti, pagal dabartinio popiežiaus Benedikto XVI pasiūlytą „reformos hermaneutiką“.

„Katalikų Bažnyčios fizionomiją ir struktūras nustatė vieną kartą visiems laikams pats Viešpats Jėzus ir jų negalima liesti“, rašė Vittorio Veneto ganytojas Albino Luciani. „Jei ką, galima liesti antrines struktūras. Tai, ką įvedė ne Kristus, o popiežiai, susirinkimai, arba net patys tikintieji, gali būti atimama, pakeičiama dabar, ar vėliau. Galima keisti ir bus galima tvirtinti, jog Susirinkimą pergyvenusi Bažnyčia tebėra tokia pat, kokia buvo, tačiau atnaujinta. Tačiau niekad nebus galima sakyti: „Turim naują Bažnyčią, kitokią nei buvo“.“

*

Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus I balso įrašas iš jo paskutinio susitikimo su tradicinės sekmadienio Vidudienio maldos dalyviais Romoje 1978 metų rugsėjo 24.

Kalba, pasakyta keturias dienas prieš mirtį, yra tarsi nuolankiojo popiežiaus dvasinis testamentas. Popiežius Albino Luciani taip pat šį sykį, sekmadienio „Viešpaties Angelo“ maldos susitikime, panašiai kaip bendrosiose audiencijose, dažniausiai kalbėdavo ekspromtu.

RealAudioMP3 „Žmonės kartais sako: “gyvename visai sugadintoje, nesąžiningoje visuomenėje”, Tačiau tai netiesa. Tebėra daug, dar daug gerų, sąžiningų (žmonių). Verčiau (klauskime), ką daryti, kad visuomenė būtų geresnė? Aš sakyčiau: kiekvienas mūsų tesiekia pats būti geru ir užkrėsti kitus gerumu, persunktu Kristaus išmokytu švelnumu ir meile. Kristaus aukso taisyklė buvo: “nedaryk kitiems to, ko nenori, kad būtų daroma tau. Daryk kitiems tai, ką nori, kad būtų daroma tau. Mokykitės iš manęs, kuris esu romus ir nuolankios širdies“. Tai krikščionybė, tai jausmai, kurių įgyvendinimas labai padėtų visuomenei. “Meilė visuomet nugalės, meilė visa gali”. Štai teisingi žodžiai. Ne smurtas, bet meilė visa gali. Prašykime Viešpatį malonės, kad nauja artimo meilės banga pasklistų po visą šį varganą pasaulį.„ (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.