Popiežius Jonas XXIII: nelengva bus įgyvendinti visa, ką nuspręs Vatikano II Susirinkimas

Prieš penkiasdešimt metų palaimintasis popiežius Jonas XXIII patvirtino Vatikano II susirinkimo reglamentą „Ordo Concilii oecumenici Vaticani II celebrandi“. Jis buvo paskelbtas 1962 m. rugpjūčio 6 d., Kristaus Atsimainymo šventės dieną Apaštališkajame laiške motu proprio forma „Appropinquante Concilio“. Šiuo dokumentu drauge buvo užbaigta gan sudėtinga kelerių metų pasirengimo Susirinkimui fazė. Buvo belikę tik du mėnesiai ir kelios dienos iki Susirinkimo pradžios, Spalio 11 dienos.

„Kartu su Vyriausiuoju Pontifiku sudaro ekumeninį Susirinkimą vyskupai ir kiti į jį Vyriausiojo Pontifiko pašauktieji, kurie visi vadinasi Susirinkimo tėvais“, -sakoma pirmajame straipsnyje iš septyniasdešimties.

Reglamente minimos Susirinkimo eigos taisyklės, apimančios jame dalyvaujančius asmenis, kaip ir viešųjų sesijų, generalinių kongregacijų, susirinkimo komisijų ir administracinio tribunolo darbą, taip pat balsavimus, ekspertus, stebėtojus, dalyvių aprangą pagal rangą ir progą, kalbėtojų eiliškumą ir oficialiąją lotynų kalbą.

Nors dokumentas buvo oficialaus pobūdžio, tačiau popiežius Jonas jame prakalba jam būdingu tėvišku, konfidencialiu stiliumi. Jis neslepia, kad jo „širdis kupina didelio džiaugsmo žinant kokį nepaprastą reginį netrukus suteiks gausybės vyskupų atvykimas iš visos pasaulio į šventąjį Romos miestą ir sakosi esąs „tikras, jog netrūks dieviškosios malonės gausos, idant pradėtas darbas sėkmingai baigtųsi“.

Džiaugdamasis, tačiau visai suprantamai jaudindamasis laukiant būsimo įvykio, popiežius Jonas XXIII vis tik neslėpė rūpesčio, nes „būsimasis susirinkimas, dėl jo posėdžiuose dalyvausiančių asmenų didelio skaičiaus ir įvairovės, be jokios abejonės bus pats didžiausias iš visų ligi šiol švęstų Bažnyčios susirinkimų“ ir kad todėl „būsią nelengva teisingai interpretuoti tokios skaitlingos asamblėjos siūlymus, pritarti gausybės pranešėjų išsakysimoms mintims, nuodugniai ištirti visų pasisakymus ir troškimus, kaip ir įgyvendinti visa, kas bus nuspręsta“.

Tačiau Vatikano II Susirinkimą sušaukęs ir jo darbus pradėjęs popiežius Jonas XXIII drauge visiškai pasikliovė tikėjimu ir Dievo malone. „Susirinkimo tėvai, kad ir būdami skirtingų tautybių ir kalbų, tačiau visi yra mūsų broliai Kristuje ir visi veikia vienoje ir toje pačioje Šventojoje Dvasioje“.

Popiežius sakėsi esąs tikras, kad Susirinkimo tėvų vaisius, subrandintus gėryje, teisingume ir tiesoje, padaugins Visagalis Dievas ir drauge linkėjo apaštalo šv. Pauliaus žodžiais, kad būtų „viskas daroma padoriai ir tvarkingai“, pagal nustatytas normas, Vatikano II susirinkimo asamblėjoje. (Vatikano radijas/Sir)