Grigališkasis choralas suvienija tikinčiuosius

Iškilmingomis šv. Mišiomis šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje sekmadienį, liepos 29 d., baigėsi Grigališkojo choralo studijų savaitė Marijampolėje. Jas celebravęs vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC padėkojo savaitės dalyviams už senojo bažnytinio giedojimo puoselėjimą. Visą savaitę bazilikos pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje skambėjo Valandų liturgija. Kiekvieną dieną choralistai lotyniškai giedojo Rytmetinę, Vakarinę bei Naktinę valandas, o taip pat ir šv. Mišias. Liturgijos šventimas ir malda lydėjo paskaitas apie grigališkojo choralo semiologiją bei interpretaciją ir intensyvias repeticijas. Užsiėmimus vedė žymūs choralo specialistai: prof. dr. Antonino Albarosa iš Italijos bei kun. dr. Ján Veľbacký iš Slovakijos.

Interviu Vatikano radijui prof. Albarosa pasidalino savo įspūdžiais ir mintimis. Jis pasidžiaugė savo pirmuoju vizitu Lietuvoje ir rimtu savaitės dalyvių darbu.

Kalbėdamas apie šiandieninę grigališkojo choralo padėtį, profesorius pirmiausia pastebėjo, kad po II Vatikano Susirinkimo grigališkoji giedojimo tradicija Bažnyčioje paprasčiausiai subyrėjo – ir ne tik vyskupijose, bet kažkuria prasme netgi vienuolynuose. Kai kurie vienuolynai kaip Solesmes benediktinai išlaikė senąjį giedojimą, tačiau kitur jis mažai praktikuojamas. Tuo tarpu, „grigališkasis choralas yra svarbiausia Vakarų Bažnyčios muzikinė išraiška“, teigė prof. Albarosa. „Taigi, kaip žavimasi paminklais, didžiosiomis romaninėmis ar barokinėmis bažnyčiomis, taip turi būti palikta vietos ir grigališkajam choralui. Nesakau, kad reikia visur ir visada jį giedoti. Tiesiog nepamesti iš akių, nes tai – nuostabus Romos Katalikų Bažnyčios paveldas“, kalbėjo profesorius Vatikano radijui.

Šiuo metu Europoje pasauliečiai entuziastai rimtai kultivuoja grigališkąjį giedojimą, vadovaudamiesi šiuolaikinių mokslinių tyrinėjimų rezultatais. O choralas yra universalus: jis suvienija susirinkusius ir priglaudžia skirtingų kultūrų žmones. Įvairių tautų tikintieji turi savas, skirtingas giesmes, tuo tarpu grigališkasis giedojimas yra vienintelis ir unikalus Vakarų Katalikų Bažnyčioje.

Anot prof. Albarosa, grigališkojo choralo vieta Bažnyčioje priklauso nuo bažnytinės vadovybės. Tuo pačiu jis išreiškė viltį, kad senoji giedojimo tradicija bus vis labiau praktikuojama liturgijoje, žinoma, neapleidžiant populiarių po II Vatikano susirinkimo sukurtų giesmių. (Marija Burdulytė/Vatikano radijas)