Klaipėdoje
pašventinta Onkologijos centro bažnyčia, rašo dienraštis „Klaipėda“ ir naujienų portalas
„15min.lt“. Sekmadienio pavakarę Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ pašventino Šv. Pranciškaus
Asyžiečio bažnyčią, išaugusią Klaipėdos pakraštyje, greta ligoninių miestelio. Apeigose
dalyvavo Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM, pranciškonų provincijolas
kunigas Astijus Kungys OFM ir kiti garbingi svečiai. Stebėti bažnyčios šventinimo
iškilmių atvyko daugiau nei tūkstantis klaipėdiečių. Pasipuošę, susikaupę ir laimingi
dėl dar vienos šventovės atsiradimo mieste žmonės drauge su kunigais bei vienuoliais
meldėsi ir už savo pažįstamus bei artimuosius, sergančius onkologinėmis ligomis, informuoja
dienraščiai.
„Dvasininkai ir kariškiai turi daug bendro, skiriasi jų ginklai“,
- skelbia portalo „15min.lt“ publikacija. Kauno, Telšių ir Vilniaus kunigų seminarijų
klierikai jau daugiau kaip savaitę gyvena karių gyvenimą. Mėnesiui kariais tapusių
būsimųjų dvasininkų vadai sako, kad su klierikais dirbti yra lengviau nei su kitais
į kariuomenę atėjusiais jaunuoliais, o patys klierikai teigia kiekvieną dieną besimeldžiantys
už taiką. Specialų Pilietinio ugdymo kursą Mokomajame pulke Rukloje 26 klierikai iš
visų Lietuvos seminarijų pradėjo liepos 16 d. Toks kursas pirmą kartą organizuojamas
pagal Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos vyskupų konferencijos bendradarbiavimo sutartį.
„Lietuvos žinios“ informuoja, kad reikalavimas pedagogams vadovautis krikščioniškosiomis
vertybėmis pripažintas diskriminuojančiu. Porą metų bandyta įdiegti ir pagaliau patvirtinta
Pasvalio mokyklų vadovų pareiginių instrukcijų nuostata, pagal kurią šie privalo vadovautis
krikščioniškosiomis ir žmogiškosiomis vertybėmis, yra „mažiau palanki kitų religijų
atstovams bei netikintiems žmonėms nei krikščionims“, teigia Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnyba (LGKT). Pasvalio rajono tarybai LGKT pasiūlė apsvarstyti diskriminacinės nuostatos
panaikinimo galimybę. Išgirdus tokią išvadą, „kai kurie politikai jaučiasi apgynę
kitatikius ir ateistus, o provincialų mąstymą pakeitę globaliu. Kiti užsimena apie
pamintą tautos tapatybę“, - rašo „Lietuvos žinios“.
Dauguma šalies dienraščių
publikavo LTV naujienų tarnybos pranešimą, kad jau yra žinoma, dėl ko šių metų sausio
26 dieną kilo gaisras Tytuvėnų vienuolyne. Kelmės ir Šiaulių prokurorai teigia iš
ekspertų sulaukę beveik visų atsakymų į savo užduotus klausimus, tačiau informaciją
visuomenei žada pateikti tik po dar vieno tyrimo, kurį planuojama atlikti artimiausiu
metu. Primenama, kad gaisro metu sudegė Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno stogai, buvo
aplietos patalpos, sunaikintas be paveldosaugininkų leidimo įkurtas sakralinis muziejus
ir jame buvę reti auksakalių dirbiniai.
„Lietuvos rytas“ paskelbė kelių Vytauto
Radžvilo straipsnių ciklą „Europos krikščioniškumo klausimu“, kuriame autorius nemažai
dėmesio skiria „demokratinio lyginimo“ metodo politikai. Pasak autoriaus, pasitelkus
šį metodą, nuosekliai yra griaunamos Vakarų krikščioniškos civilizacijos karkasą sudariusios
pamatinės visuomenės institucijos, o pirmiausia jos atraminė struktūra – šeimos institutas.
Kauno
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ dienraščio „Bernardinai.lt“ publikacijoje „Vaistas
nuo didžiausio gundymo“ klausia, ar galėtume šiandien įsivaizduoti Evangelijos skelbėją,
neturintį būtiniausių priemonių savo pragyvenimui ir misijai, ar Evangelijos skelbimą
be komunikavimo priemonių – radijo, televizijos, bažnyčių, – juk visa tai brangiai
kainuoja? Tačiau pinigai ir bet koks turtas gali būti didžiausias kiekvieno žmogaus
gundymas. Nevaldomas godumas mūsų laisvės kelyje daugeliui tapo suklupimo akmeniu.
Kyšininkavimas, korupcija ir daug kitų nusikaltimų, dėl kurių kenčia Lietuvos žmonės,
kyla iš stabmeldiško požiūrio į turtą, tik jį matant savo laimės šaltiniu. Iš tikrųjų
žmogus yra vertas pagarbos ne dėl to, ką turi, bet dėl to, kas jis yra, - teigia arkivysk.
S. Tamkevičius „Bernardinai.lt“ paskelbtame straipsnyje.
Paskutinį liepos savaitgalį
Šiaulių vyskupija kviečia į tradicinius Kryžių kalno atlaidus, skelbiama kitame interneto
dienraščio „Bernardinai.lt“ pranešime. Atlaidai prasidės liepos 28 d. 19 val. vakarine
vigilija. Kryžių kalną maldininkai apjuos Kryžiaus kelio maldomis ir giesmėmis. Sekmadienį,
liepos 29 d., nuo Šiaulių katedros numatytas piligrimų žygis į Kryžių kalną. 15 val.
prasidės iškilmingos Šv. Mišios. Straipsnyje pacituota apaštalinio nuncijaus arkivyskupo
Luigi Bonazzi mintis, kad „Kryžių kalnas turi tapti nesibaigiančio dvasinio atsinaujinimo
simboliu“.
Per Kryžių kalno atlaidus prasidės ir vienuoliktoji grigališkojo
choralo stovykla „AD Fontes“.