Bendras katalikų ir ortodoksų dokumentas ragins lenkus ir rusus susitaikyti

Varšuvos karališkoje pilyje rugpjūčio 17 dieną bus pasirašytas istorinis lenkų ir rusų religijų lyderių dokumentas. Katalikų ir ortodoksų bendruomenių vadovai bendrame pareiškime kvies abi tautas, o ypač jų tikinčiuosius, katalikus ir ortodoksus, susitaikyti. Bendrą pareiškimą pasirašys Maskvos ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas bei Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas ir Peremyšlio arkivyskupas Jozef Michalik. Akto pasirašymo diena bus Maskvos patriarcho Kirilo istorinio vizito į Lenkiją rugpjūčio 16-19 dienomis kulminacinis įvykis.

Apie skelbsimą lenkų ir rusų susitaikymo aktą, jo reikšmę, mintimis pasidalijo buvęs Gniezno arkivyskupas Henryk Muszynski. Jo pasisakymą Lenkijos katalikų žinių agentūrai KAI perpasakojo Vatikano dienraštis „l’Osservatore Romano“. Hierarchas visų pirma prisiminė lenkų ir vokiečių dialogą po Antrojo pasaulinio karo, pažymėdamas, kad jo tikslus tik iš dalies galima lyginti su lenkų ir rusų dialogu, nes subrendo kitokiame kontekste. Lenkijos vyskupų laiškas Vokietijos ganytojams 1965 metais buvo vienašališkas Varšuvos episkopato pareiškimas, kuris tik vėliau susilaukė atsakymo. Tai buvo bandymas nutiesti tiltą tarp dviejų priešiškų tautų laikotarpyje, kai karo žaizdos dar nebuvo sugijusios.

Pareiškimas, kurį pasirašys patriarchas Kirilas ir arkivyskupas Michalik, yra suderintas bendras abiejų Bažnyčių dokumentas, kuris krikščioniško tikėjimo šviesoje siekia pristatyti bendrą ilgaamžę, tačiau itin sudėtingą dviejų tautų istoriją, metant žvilgsnį į ateitį, kuri jau yra prieš akis. Šio akto pagrindas, anot arkivyskupo Muszynski, labai tvirtas: mes turime tik vieną Evangeliją, kuri yra ta pati, turime tuos pačius sakramentus, o kaip katalikų ir ortodoksų Bažnyčios matome iškilusius tuos pačius iššūkius mus supančiame pasaulyje. Abi Bažnyčios sąmoningai supranta, jog jų uždavinys yra liudyti Evangeliją. Abi Bažnyčios yra artimos, jos nėra nei priešės, nei varžovės. Esame krikščioniško tikėjimo broliai ir veikiame bendrai vardan mūsų Bažnyčių ir mūsų tautų ateities, pažymėjo Gniezno arkivyskupas emeritas.

Jis pripažino, jog keletą metų rengtame dokumente nebuvo išsklaidyti įsisenėję nesutarimai. Būtent todėl toji dokumento dalis, kurioje minimi istoriniai klausimai, yra gerokai apibendrinta. Mūsų partneriai rusai, pažymėjo arkivyskupas Muszynski, nėra pratę vokiečių totalitarizmo ir ateistinio komunizmo totalitarizmo laikyti vienarūšiais. Tačiau ką vyskupai galėjo atlikti, nepaisant nesutarimų dėl skirtingos įvykių interpretacijos, buvo parodyti, kad tikėjimas vienija, veda į vienybę.

Esame įsitikinę, kad tvirta vienybė, kaip taikingos ateities pamatas, gali būti įgyvendinama remiantis tik visiška tiesa apie mūsų bendrą praeitį. Kai nėra pasitikėjimo, sudėtinga kalbėti apie bet kokią dviejų tautų vienybę. Reikia objektyvaus istorijos vertinimo, atleidimo už įžeidimus, neteisingumą, visą kitą blogį, kurį vieni padarė kitiems.

Taigi, būsimas bendras pareiškimas, kvietimas atleisti, bus ne tiek proceso pabaiga, kiek naujo bendro kelio pradžia, naujas teigiamas broliškos dviejų Bažnyčių meilės etapas, meilės, kuri yra esminis krikščionybės ir jos gyvavimo kriterijus. Svarbu per bendrą maldą į Šventąją Dvasią ir nepaisant esamų tikrų skirtumų skatinti didesnį pasitikėjimą tarp brolių ir mus supančio pasaulio.

Gniezno arkivyskupas emeritas Henryk Muszynski atkreipė dėmesį, jog bendras lenkų ir rusų kreipimasis bus drauge raginimas visai Europai bendrai liudyti prisikėlusio Jėzaus Kristaus viltį, kaip tai apibūdino savo Apaštališkajame paraginime „Ecclesia in Europa“ popiežius Jonas Paulius II. Tai esminis uždavinys mūsų Bažnyčioms šiandien, pridūrė arkivyskupas Henryk Muszynski.

Pristatydamas Lenkijos katalikų ir Rusijos ortodoksų vadovų kreipimąsi į abi tautas ir jų tikinčiuosius, Vatikano dienraštis paminėjo patriarcho Kirilo apsilankymą liepos 15 dieną Katynės vietovėje prie Smolenkso, kur Rusijos ortodoksų Bažnyčios galva pagerbė lenkų piliečių žudynių aukas.

„Niekas kitas nejungia labiau už skausmą. Katynė rusams ir lenkams yra skausmą sukelianti bendra kapavietė. Nuo dabar gali prasidėti nauja dviejų tautų santykių era“, - pareiškė Maskvos patriarchas Kirilas. Smolenkse Maskvos ir visos Rusijos patriarchas konsekravo naują bažnyčią, kurioje prie vieno altoriaus, dedikuoto Čenstakavo Dievo Motinai, bus galima aukoti katalikiškas šv. Mišias. (Vatikano radijas)