T. Alejandro Solalinde ir migrantų dramos Meksikoje
Pranešama, kad šiomis dienomis t. Alejandro Solalinde, Skalabrinų misionierius, grįžo
į Ixtepeco miestelį Oaxaca apskrityje, kuriame jis prižiūri viešbutį- prieglaudą migrantams
„Broliai kelyje“. Misionierius kelias savaites buvo išvykęs, mat per trumpą laiką
gavo kelis rimtus grasinimus nužudyti. Tačiau ir išvyka pasitarnavo prieš septynerius
metus pradėtai misijai: lankydamasis Europoje ir Šiaurės Amerikoje jis nuolatos liudijo
apie į JAV keliaujančių migrantų tragišką lemtį –užpuolimus, prievartavimus, pagrobimus,
apiplėšimus, žmogžudystes.
T. Solalinde yra vienas iš tų, kurių dėka šių migrantų
likimas ir nusikaltimai jų atžvilgiu išniro į dienos šviesą, palengva verčiant vyriausybes
ir viešąją nuomonę kaip nors reaguoti.
Šiandien iš visos Pietų Amerikos į JAV
nuo skurdo bėgančių ir darbo su stabiliu užmokesčiu ieškančių migrantų, daugiausia
jaunų vaikinų ir jaunų merginų, keliai ir juose tykantys pavojai jau yra pakankamai
dokumentuoti. Dažnai paromis keliaujama ant krovininių traukinių stogų, per karštį
ar per lietus. Daugybė aukų neteko gyvybės netyčia užmigę ir nuslydę arba važiuojant
per žemus tunelius. Tačiau didžiausią pavojų kelia kiti žmonės, ypač gaujos ir korumpuota
policija Meksikoje.
Siekiant migrantams suteikti saugią aplinką nors trumpam
laikui, katalikų Bažnyčia Meksikoje šiuo metu turi apie 50 viešbučių migrantams. T.
Solalinde viešbutis „Broliai kelyje“ teikia būtiniausias paslaugas – apsiprausimą,
galimybę suvalgyti karštą patiekalą, gauti rūbą ar, dar svarbiau, batus. Buvimas viešbutyje
yra apribotas iki trijų dienų – tačiau tiek pakanka. Migrantai, jaunuoliai, pailsėję,
patys trokšta kuo greičiau išvykti ir kuo greičiau pasiekti tikslą, daug iš jų lieka
vos parai. Tačiau tie, kurie serga ar yra nusilpę, gali likti ir ilgiau. Kai kurie
užsibuvėliai savanoriauja aptarnaudami kitus migrantus, kurie atvyksta ir išvyksta
be pertraukos.
Tačiau šis teikiamas saugumas visai nepatinka gaujoms. Pasitaikė,
kad migrantų prieglobsčiai buvo užpulti, juos prižiūrintys asmenys sumušti, jiems
nuolatos grasinama. Ir žinant, kad gaujos Meksikos pasienyje yra atsakingos už tūkstančių
žmonių nužudymą, tokie grasinimai nėra tušti.
„Žmogaus teisių gynėjai, ypač
vietiniai kunigai ir pasauliečiai pagalbininkai, kurių dėka veikia migrantų prieglaudų
tinklas ir yra teikiama humanitarinė pagalba, yra pagalbos migrantams stuburas. (...)
Drąsa ir įsitikinimas šių žmonių, remiamų pasauliečių savanorių ir kongregacijų, kurios
teikia maistą ir rūbus, rodo didelį įsipareigojimą ginant pačių pažeidžiamiausių žmogaus
teises“, pripažįstama garsios žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“
2010 metų ataskaitoje „Nematomos aukos. Migrantai Meksikos keliuose“.
Vienas
iš baisiausių pavojų migrantams – pagrobimai. Spėjama, kad per metus gaujos pagrobia
nuo 10 iki 20 000 asmenų. Jie nutempiami nuo traukinių, ištraukiami iš autobusų ar
perimami iš korumpuotų policininkų. Reikalaujama, kad už juos gimtinėje ar jau JAV
esantys giminaičiai sumokėtų kelis tūkstančius dolerių išpirkos. Jei ne, grasinama
sunkiais sužalojimais arba nužudymu. 2010 metų rugpjūtį 72 migrantų masinio sušaudymo
motyvas galėjo būti tas, kad jie atsisakė ar negalėjo sumokėti išpirkų.
Organizuotą
nusikalstamumą Amerikoje tiriantis „InSight Crime“ institutas migrantų grobimą aprašo
kaip „sistematišką“. Ir dauguma aukų pasakojo, kad tai vyksta su policijos ir kariuomenės
pareigūnų žinia, abejingai stebint, arba, dar daugiau, aktyviai dalyvaujant ir prisidedant.
16 metų hondūrietis Gustavas pasakojo, kad į gaujos rankas jį ir kitus perdavė juos
sulaikę migracijos pareigūnai, už kiekvieną gavę 100 dolerių. 24 metų Nancy iš San
Salvadoro liudijo, kad ji ir dar aštuoniasdešimt migrantų buvo pagrobti, reikalauta,
kad už kiekvieną jų būtų sumokėta 2500 dolerių išpirka. Juos vežę sunkvežimiai sustojo
prie policijos punkto, tačiau visiems matant policininkams buvo sumokėtas kyšis. Vėliau
vienas gaujai pasipriešinęs vyras buvo mirtinai sumuštas. Už dvi moteris gan greitai
išpirka buvo sumokėta, jos buvo paleistos. Bet kai jos nuėjo pas pareigūnus ir viską
papasakojo, šie jas vėl pardavė gaujai, o šios smogikai nedelsdami jas nušovė.
Sunku
nustatyti tikslų migrantų skaičių, tikslių duomenų nėra. Tačiau skaičiai dideli, kaip
rodo vien tai, kad 2009 metais Meksikos migracijos tarnyba sulaikė virš 64 000 nelegaliai
jos teritorijoje esančių asmenų. Daugybė liko nepastebėti arba sumokėjo kyšius. Beje,
visai neseniai Meksikoje pagalba migrantams buvo nusikaltimas. Tik 2008 metais šalies
aukščiausiasis teismas išaiškino, kad pagalba migrantams nėra baudžiama, jei ja nesiekiama
pelno. Tačiau dar trūksta aiškios šios nuostatos užfiksavimo įstatymuose. Migrantų
teisių ir orumo teisinis užtikrinimas yra dar vienas nuolatinis t. Solalinde rūpestis.
(Vatikano radijas)